Nelaimingi atsitikimai darbe vis dar lieka opi problema. Panevėžio apskrityje darbe žuvusiųjų ar susižalojusiųjų šiemet dvigubai daugiau. Pernai mirtimi pasibaigusių nelaimingų atsitikimų buvo trys, o per šių metų aštuonis mėnesius – šeši.
Nesisaugo patys
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjo Rimanto Trotos, darbe susižalojusiųjų ir mirtimi pasibaigusių įvykių daugėja, tad labai svarbu visuomenę šviesti, kad ne tik darbdavys privalo pasirūpinti visomis saugumo priemonėmis, bet ir pats darbuotojas turi įvertinti galimą riziką.
Šiais metais įvykusių sunkių ir mirtimi pasibaigusių nelaimingų atsitikimų tyrimas atskleidė, kad beveik pusė jų įvyko dėl darbuotojų girtumo ir galimos rizikos neįvertinimo.
Panevėžio rajone, Jotainiuose, gyvulių prižiūrėtojas, taisydamas transporterį, susižalojo akį. Užsikirtus mėšlo valymo transporteriui, darbuotojas nusprendė gedimą pašalinti pats, nors tai turėjo padaryti mechanikas. Nuo smūgio plaktuku atskilusi skeveldra sužalojo darbuotojui akį.
Balandžio pabaigoje vienos statybų bendrovės darbininkas, pjaustykle bandydamas perpjauti betoninį ritinį, buvo sunkiai traumuotas. To priežastis – net ir numanydamas, kad pjovimo diskas gali būti įtrūkęs, jo nepakeitė, nors darbdavys buvo davęs kitą.
Ūkininkas, remontuodamas kombainą, panaudojo nesaugų elektros įrankį ir buvo nutrenktas elektros iškrovos. Panašių atsitikimų yra ne vienas.
„Dauguma nelaimingų atsitikimų įvyko dėl to, kad patys darbuotojai neįvertino rizikos, nesisaugojo. Gal mano, kad patys greičiau pašalins gedimus ir specialisto kviesti nereikia. Kiti net ir matydami, kad nėra saugu, tęsia darbus“, – teigė Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vaidas Pauliukas.
Alkoholizmas – ne tik Lietuvos problema
Alkoholio vartojimas darbo vietoje vis dar didžiulė problema – net pusė nelaimingų atsitikimų įvyksta darbuotojams esant neblaiviems.
Vienas pastarųjų mirtimi pasibaigusių įvykių – kai neblaivus darbininkas įkrito į 8,5 metro gylio šulinį. Dembavos gyvenvietėje į rekonstruojamą vandens siurblinę iš didžiulio aukščio nukritusio statybininko kraujyje rasta net 5,35 promilės alkoholio. Tyrimas atskleidė, kad buvo nesilaikoma saugos reikalavimų, o neblaivus darbuotojas nebuvo nušalintas nuo darbo.
„Alkoholio vartojimas darbo vietoje yra skaudi rykštė. Jeigu būtų buvusi tinkamai įvertinta darbo vietos rizika ir ji būtų tinkamai aptverta, gal žmogus ir nebūtų įkritęs. Aišku, girtavimas nepateisinamas. Dėl nelaimingų atsitikimų dažnai pirmiausia kaltinamas darbdavys, bet iš tiesų ir darbuotojai pamiršta, kad turi patys save saugoti. Niekas kitas nepasaugos, jeigu žmogus nesisaugos pats“, – kalbėjo R.Trota.
Alkoholio vartojimas darbo vietoje yra ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių problema: Prancūzijoje nelaimingi atsitikimai darbe, kai darbuotojas buvo neblaivus, sudaro apie 15–20 proc., Didžiojoje Britanijoje – 20 proc. Darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus aptarnaujamoje teritorijoje rizikingiausios sritys – statyba, miškininkystė, žemės ūkis. O pagrindinės nelaimių priežastys – kritimas iš didelio aukščio, elektros iškrova ar darbo įrenginių virtimas.
R.Trotos teigimu, pagrindinė problema, kad alkoholio vartojimas darbo metu vis dar yra toleruojamas ir darbdaviai leidžia neblaiviems dirbti.
„Aišku, darbdavys ne visada gali sukontroliuoti, ar darbuotojai yra blaivūs, tačiau jo kolegos to nepamatyti negali, tačiau gal bijo pranešti darbdaviui. Toks požiūris gali atsigręžti ir prieš patį darbdavį, ir darbuotojus“, – perspėjo A.Trota.
Pastaraisiais metais gerokai padaugėjo mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų dėl neblaivių darbuotojų, nors baudos ir gana didelės: darbdaviui, nuo darbo nenušalinusiam neblaivaus darbuotojo, gresia bauda nuo 500 iki 1500 litų, o jeigu toks žmogus dirba pavojingą darbą – nuo 2 iki 5 tūkst. litų. Darbuotojui skiriama bauda kiek mažesnė – nuo 100 iki 300 litų.
Lengviau galės kontroliuoti nelegalius
Nelaimingi atsitikimai darbe visada yra skaudūs, tačiau skaudžiausia, kai jie atsitinka dirbant nelegaliai.
Kaip teigė vyriausioji darbo inspektorė darbo teisei Asta Gudonienė, nors už nelegalų darbą darbdaviams gresia nemenkos baudos – už vieną darbuotoją 3–10 tūkst. litų – vis dar atsiranda nelegalaus darbo apraiškų. Todėl pernai Valstybinės darbo inspekcijos skyriuose buvo įkurtos mobiliosios grupės. Jos vykdo patikrinimus dėl nelegalaus darbo.
„Pernai po mūsų inspektorių vizitų 35 nelegaliai dirbę asmenys buvo įdarbinti. Mūsų patikrinimai atliekami ne tik darbo valandomis, bet ir joms pasibaigus, poilsio dienomis, naktimis, jeigu tik gauname informacijos, kad galime rasti nelegaliai dirbančiųjų. O baudos tikrai nemažos. Vienam Miežiškių seniūnijos ūkininkui už tris nelegalius darbuotojus buvo skirta 9 tūkst. litų bauda. Po kiekvieno mūsų apsilankymo tame ūkyje padaugėdavo legaliai dirbančių žmonių“, – kalbėjo A.Gudonienė.
Vien šiemet už nelegalų darbą Panevėžio apskrityje buvo paskirta apie 80 tūkst. Lt baudų. Inspektorės teigimu, įstatymų pakeitimai, kad darbdavys privalo raštu sudaryti darbo sutartį su darbuotoju ir apie jo priėmimą „Sodrai“ pranešti prieš dieną, padės geriau kontroliuoti nelegalų darbą. Darbdaviai, priremti į kampą dėl nelegalių darbuotojų, dažniausiai teisindavosi, kad dar nespėjo sutvarkyti dokumentų, žmogus tik apsižiūri, ar jam darbo vieta patiks, ir pan.
„Dabar tokie pasiaiškinimai negalioja, nes nelegaliu darbu bus laikoma, kai su darbuotoju nėra sudaryta darbo sutartis ir nepranešta apie jo įdarbinimą „Sodrai“ prieš dieną“, – sakė A.Gudonienė.
Tikriausiai daugelis atsimena kelerių metų istoriją, kai nelegaliai pas ūkininką darbavęsis vaikinas visam gyvenimui tapo luošas – kombainas visiškai sumaitojo rankas. Nors iš pradžių ūkininkas ir gynėsi, kad sužalotasis dirbo jo ūkyje, atliktas tyrimas atskleidė, jog pas jį nelegaliai darbavosi du vyrai.
„Kai nelaimingas atsitikimas įvyksta dirbant legaliai, toks darbuotojas gauna visas jam priklausančias socialines garantijas, pašalpas, atlygį, o nelegalus darbuotojas negali tikėtis nei teisingo atlygio, nei socialinių garantijų. Ir dažniausiai tai suprantama tik tada, kai darbdavys, kaip prižadėjęs, neatsiskaito arba nutinka nelaimė“, – aiškino R.Trota.
Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunde.lt
