Kodėl Česlovo Juršėno siūlymas pavadinti Žirmūnų tiltą prezidento Algirdo Brazausko vardu yra keblus? Vienas iš atsakymų – visuomenėje A. Brazauskas vertinamas nevienareikšmiškai. Būtent tai gali paskatinti Vilniaus tarybą rasti priežasčių Žirmūnų tiltą kol kas palikti ramybėje.
Pervadinti Žirmūnų tiltą A. Brazausko vardu reiškia įvertinti jo darbus ir įvertinti juos nedviprasmiškai – teigiamai. Tačiau žmogaus indėlio į Lietuvos istoriją vertinimas nėra politikų darbas – tam yra politologai, istorikai ir galų gale piliečiai.
Kalbant apie mokslą, A. Brazausko ir Lietuvos komunistų partijos (LKP) vaidmens valstybės atgimimo laikotarpiu tyrimų, aprašymų ir juolab vertinimų kol kas nėra. Su tokiu teiginiu sutinka istorikai – Sąjūdžio laikotarpį tyręs Vladas Sirutavičius ir sovietinę nomenklatūrą bei biurokratiją tyręs Vilius Ivanauskas.
Kalbant apie piliečius, daliai jų mėginant mintyse sieti Lietuvos valstybingumą ir A. Brazauską, kyla asociacija su garsiąja jam priskiriama 1988 m. pasakyta fraze apie trispalvę: „Kol kabės šitas skuduras, aš nekalbėsiu.“ V. Sirutavičius teigia, kad politikai visuomet yra kontroversiškos asmenybės, o kuo artimesnis laikotarpis, tuo šios įtampos gyvybingesnės.
Nors A. Brazauskas yra ne tik LKP veikėjas, bet ir pirmasis Lietuvos prezidentas atkūrus nepriklausomybę, keblumų kyla ir šioje vietoje – tačiau jau ne dėl istorinio A. Brazausko vaidmens vertinimo, o dėl to, ką ir kaip apskritai vadinti mieste. Tiltai Vilniuje vadinami neutraliai: Šilo, Baltasis, Žaliasis ir taip toliau. Tuo metu gatvių pavadinimai renkami daugiau ar mažiau sistemingai, o ne stichiškai ar pavieniui. Kur įmanoma, atkurti istoriniai pavadinimai, o suteikiant pavadinimus naujoms remiamasi bent elementariu grupavimu. Pavyzdžiui, Karoliniškių rajone gatvės pavadintos Sausio 13-ąją žuvusiųjų vardais, Šiaurės miestelio kvartalo gatvės vadinamos tarpukario kariškių vardais, o Naujojoje Vilnioje – įvairių tautybių pavadinimais.
Jei vienas iš Vilniaus tiltų būtų pavadintas Lietuvos prezidento vardu, kuris tuomet bus Antano Smetonos, Valdo Adamkaus? O kurio prezidento vardu pavadinti aistras dėl sovietinių skulptūrų keliantį Žaliąjį? Čia dar galima būtų išgirsti ir Vytauto Landsbergio, kuris prezidentu nebuvo, tačiau ėjo „faktinio šalies vadovo“ pareigas Aukščiausiojoje Taryboje, gerbėjų nepasitenkinimo balsą.
Savivaldybės Pavadinimų komisija sulaukia gausybės siūlymų, kurių ypač gausu buvo statybų bumo metu. Pavyzdžiui, viena nekilnojamojo turto bendrovė norėjo savo gyvenamųjų namų kvartalui oficialiai suteikti Soho vardą – pagal analogišką Niujorko ir Londono rajonų pavadinimą.
Pasak Pavadinimų komisijai pirmininkaujančios Artūro Zuoko frakcijai priklausančios tarybos narės Daivos Urbonavičienės, pagrindinis argumentas prieš tai, kad Žirmūnų tiltas būtų pavadintas A. Brazausko vardu, buvo tas, jog pagal komisijoje nusistovėjusią praktiką tokios paraiškos priimamos, jei nuo žmogaus mirties praeina penkeri metai. D. Urbanavičienės teigimu, Kaune formaliai įtvirtinta net 10 metų taisyklė, o Vilniuje ir Klaipėdoje tokie terminai neįforminti.
Pavadinimų komisijai gavus Č. Juršėno siūlymą A. Zuoko frakcijos narė Rūta Vanagaitė lyg stipresnį švietalą (taip Valstybinė kalbos komisija nurodo keisti žodį koziris) ant tilto numetė Justino Marcinkevičiaus kortą – pasiūlė Žirmūnų tiltą pavadinti šio pernai mirusio poeto vardu.
Pavadinimų komisija nesiėmė kaip nors spręsti situacijos. Jos dispozicijoje buvo galimybė pasiūlyti A. Brazausko atminimą įamžinti ne tokiu gigantišku objektu, o, pavyzdžiui, velionio vardu pavadinti skverelį, pastatyti kur nors jo biustą ar dar kitą objektą. Tačiau komisija nutarė viską palikti politikams – miesto tarybai teikti tris variantus (Žirmūnų tiltą pavadinti A. Brazausko arba J. Marcinkevičiaus vardu, Valakampių tiltą pavadinti A. Brazausko vardu). Be to, pasiūlyta surengti visuomenės apklausą.
Tačiau į Žirmūnų ir Antakalnio gyventojų duris belstis nesiruošiama, nes tai, kas praėjusią savaitę vyko savivaldybės tinklalapyje, ir buvo toji visuomenės apklausa. Negirdėjusiems šios istorijos galima trumpai priminti: vilnius.lt svetainės lankytojai (tik patys nuėję į apklausų skiltį) buvo klausiami, ar pritaria, kad Žirmūnų tiltas būtų pervadintas A. Brazausko vardu. Balsuoti buvo galima neprisiregistravus ir daugybę kartų (kitos apklausos buvo prieinamos tik per bankininkystės sistemą prisiregistruoti netingintiems vartotojams).
Daugiau nei parą internete kybojusi apklausa buvo paspausta apie 8 000 kartų ir rezultatai rodė 95 proc. nepritarimą, tačiau vakare pritarimas ėmė augti ir per porą valandų skaičiai apsivertė. Tai pastebėję internautai ėmė dalytis informacija socialiniuose tinkluose bei savivaldybės „Facebook“ paskyroje. Galiausiai savivaldybė apklausą sustabdė ir perskaičiavo balsus pagal IP adresus.
Rezultatas pagal paspaudimus: 20,5 tūkst. už pervadinimą, 14 tūkst. prieš pervadinimą. Rezultatai pagal IP adresus: 483 – už, 2 382 – prieš.
Nors apklausa demokratiniu ar sociologiniu požiūriu yra niekinė ir savivaldybė už ją nusipelno atskiros kritikos, vis dėlto ji ir jos metu įvykęs drastiškas rezultatų pasikeitimas pritraukė žiniasklaidos dėmesį ir apie sprendžiamą Žirmūnų tilto likimą sužinojo kur kas daugiau žmonių.
Trečiadienį Vilniaus taryba priėmė svarstyti visus tris variantus ir nutarė juos siųsti komitetams. Iš mero A. Zuoko atsargaus pareiškimo galima tikėtis, kad bet kokia kaina prastumti A. Brazausko vardo į Vilniaus žemėlapį nebus siekiama.
„Gyventojų nuomonė yra labai svarbi, yra ir tokių nuomonių, kad tiltus reikėtų palikti tokius, kokie jie yra. Šiandien tiltai yra bevardžiai, tiesiog įprasta vadinti vieną tiltą Žirmūnų, kitą – Valakampių. Šie vardai jiems nėra oficialiai suteikti. Manau, jeigu vilniečiai bus aktyvūs ir reikš savo nuomonę, taryba į tai tikrai atsižvelgs“, – portalas 15min.lt cituoja merą.
Galima prognozuoti, kad pervadinti tiltą būtų nepopuliaru. Užgauti nepatenkintųjų jausmai būtų stipresni nei A. Brazausko gerbėjų džiaugsmas. Pasiteisinimų ir sprendimų A. Zuoko dauguma Vilniaus savivaldybėje turi. Vienas – atidėti pervadinimą dėl to, kad šis esą ankstyvas ir nesutampa su nusistovėjusia pavadinimų suteikimo praktika. Antras – siūlyti A. Brazausko atminimą įamžinti kitaip.
