Kone visą kadenciją mėginęs reformuoti pensijų sistemą, Seimas artėja finišo link.
Siūloma, kad būsimieji pensininkai turėtų tik du pasirinkimus: arba sustabdytų savo dalyvavimą privačiuose pensijų fonduose ir grįžtų tik prie „Sodros“ sistemos, arba mokėtų papildomą įmoką savo lėšomis ir tuo pat metu gautų papildomą įmoką iš valstybės.
Jeigu gyventojas nuspręstų kaupti papildomą pensiją, „Sodra“ nuo 2014 m. pervestų 2 proc. jo užmokesčio (dabar pervedama 1,5 proc.). Dar 1 proc. nuo savo pajamų skirtų pats žmogus, o valstybė pervestų dar 1 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio..
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad 2060 m. pensininkas iš pirmos pakopos gautų apie 25 proc. savo buvusio atlyginimo siekiančią pensiją. Tuo tarpu kaupdamas dalį lėšų antroje pakopoje, jis gautų apie 40 proc. buvusio atlyginimo.
Siūloma, kad norintieji mokėti papildomas įmokas ir kaupti pensiją antrosios pakopos fonduose turėtų raštu apie tai informuoti „Sodrą“. Dėl tokios sąlygos daugiau gyventojų sugrįš į „Sodrą“, mat dalis neras laiko nuvykti ir parašyti prašymą, dalis apie tai apskritai nesužinos.
Dvi problemos
Antradienio posėdyje Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas parėmė 44 Seimo nariai, prieš balsavo 12, susilaikė 23. Už Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus balsavo 56 parlamentarai, prieš – 5, susilaikė 8. Tam, kad reforma būtų priimta, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Jeigu parlamentarai galutinai pritars šiam variantui, jie tarsi oficialiai pripažins, kad beveik prieš dešimtmetį pradėta pensijų reforma nebuvo sėkminga. Politinėms partijoms dėstant skirtingas nuomones, apskritai neaišku, ar po rinkimų nebus pradėta nauja reforma.
„Kalbant apie senatvės pensijas, reikėtų kalbėti apie dvi problemas – senatvės pensijų tvarumo ir politinių sprendimų tęstinumo“, – komentavo Mykolo Romerio universiteto lektorė dr. Raimonda Bikmanienė.
R. Bikmanienės teigimu, pensijų tvarumo problemos yra susijusios su nesubalansuotu „Sodros“ biudžetu ir gyventojų lūkesčiais. Nemenka problema esą yra ta, kad gyventojams aiškiai nepasakoma, kada jiems apsimoka kaupti pensiją papildomai, o kada – ne.
„Be to, skaičiai rodo, kad 2004 m. išankstinę senatvės pensiją pasirinko tik 0,4 proc. apdraustųjų, o 2012 m. – 2,1 proc. Išankstinės senatvės pensijos gavėjų skaičiaus augimas nėra pozityvus rodiklis socialinės apsaugos politikoje“, – pridūrė R. Bikmanienė.
Vienintelė išeitis?
Boguslavas Gruževskis, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, anksčiau yra sakęs, kad dabartinei „Sodros“ sistemai išlaikyti reikėtų, jog šalyje dirbtų apie 1,4 mln. žmonių, o vidutinis darbo užmokestis siektų maždaug 3 000 litų. Dabar vidutinis atlyginimas siekia maždaug 2 100 litų.
B. Gruževskio teigimu, tokie šuoliai nėra realūs. Be to, net ir šie skaičiai 2017–2018 m. vėl taps nepakankami, nes 2015–2016 m. įvyks lūžis, kai išeinančių į pensiją žmonių bus daugiau nei šešiolikmečių, kurie jau laikomi ateinančiais į darbo rinką. Ši disproporcija toliau tik didės.
„Sodros“ sistema neturi alternatyvos ir tai labai gerai, nes valstybinis socialinis draudimas, kaip faktas, yra didelis pasiekimas – jis garantuoja stabilumą“, – sakė B. Gruževskis. Tačiau, anot jo, valstybiniu draudimu galima piktnaudžiauti nepakankamai įmokant arba nesistengiant dirbti ir naudojantis išmokomis. Kaupiamųjų fondų privalumas yra tas, kad žmogus skatinamas pats imtis atsakomybės, o trūkumas – mažesnis patikimumas.
Pasak B. Gruževskio, vienintelė išeitis – didinti kaupiamųjų fondų vaidmenį kartu užtikrinant akylą jų kontrolę ir mažinti valstybinio socialinio draudimo apimtį, tačiau išsaugant šią sistemą ir nenuskriaudžiant esamų pensijų gavėjų.
Pigiau keisti fondą
Siūlomais įstatymų pakeitimais taip pat norima atsisakyti apribojimo keisti pensijų kaupimo bendrovę, jeigu nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties sudarymo praėjo mažiau negu treji metai. Šie asmenys pensijų kaupimo bendrovę galėtų keisti, jei jų vardu į pensijų fondą yra pervesta bent viena kaupiamoji įmoka.
Gyventojams taip pat norima suteikti teisę kartą per metus pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą padengiant tik bendrovės, iš kurios valdomo pensijų fondo pereinama, išlaidas, susijusias su šiuo perėjimu. Taip pat gyventojai turėtų teisę kartą per metus pereiti į kitą pensijų fondą toje pačioje pensijų kaupimo bendrovėje be jokių mokesčių.
Be to, planuojama pamažu mažinti atskaitymus nuo įmokų ir turto. Atskaitymai iš pensijų turto per metus iki 2013 m. sausio 1 d. galėtų sudaryti ne daugiau kaip 1 proc., nuo 2013 m. sausio 1 d. – ne daugiau kaip 0,5 proc. dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės.
Atskaitymai nuo dalyvio vardu įmokėtų įmokų iki 2013 m. gali sudaryti ne daugiau kaip 10 proc., o 2013 m. numatoma sumažinti ne daugiau kaip iki 2 proc. ir kasmet būtų mažinami po 0,5 proc. punkto, iki pasieks 0 proc.
Dalyvio perėjimo į kitos ar tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą išlaidas sudarytų tik pensijų kaupimo bendrovės patiriamos pensijų sąskaitos uždarymo ir lėšų pervedimo išlaidos. Šios išlaidos negalėtų viršyti 0,05 proc. dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų.
