„Jupiteri, tu pyksti, vadinasi, tu neteisus!“ Šis posakis labai tiktų „Gazprom“ ir Rusijos vadovų reakcijai į Europos Komisijos sprendimą oficialiai pradėti tyrimą dėl dujų koncerno galimai dominuojančios padėties aštuoniose ES šalyse.
Kaip rugsėjo 4 d. paskelbė Europos konkurencijos komisaro Joaquíno Almunios atstovai, esama pakankamai medžiagos pradėti tyrimą dėl trijų klausimų: susitarimų, trukdančių transportuoti dujas iš vienos šalies į kitą; praktikų, kurios trukdo diversifikuoti dujų tiekimą; diskriminuojančių dujų kainų ir jų nustatymo pagal naftos kainas praktikos. Pagal ES teisę, kompanijoms, kurios pažeidžia ES konkurencijos nuostatas, gali būti skiriama iki 10 proc. jų apyvartos siekianti bauda.
Reaguodami į šį oficialų Europos Komisijos sprendimą Rusijos vadovai ėmė svaidytis nepasitenkinimo replikomis. Vladimiras Putinas leidosi į keistus samprotavimus, kad Europos Komisijos tyrimas yra politinis sprendimas priversti „Gazprom“ prisiimti dalį naštos už Rytų Europos šalių subsidijavimą. „Problema ta, kad visos šios šalys savo laiku buvo priimtos į Europos Sąjungą, ir ES prisiėmė įsipareigojimus dėl jų ekonomikų subsidijavimo. (…) Dabar, matyt, kažkas Europos Komisijoje nusprendė, kad mes privalome prisiimti dalį naštos dėl šito subsidijavimo. Tai yra suvienyta Europa nori išsaugoti politinę įtaką ir kad mes už tai dar truputį sumokėtume. Bet tai – nekonstruktyvi prieiga“, – savo interpretacijų ėmėsi V. Putinas.
„Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas tiesiai apkaltino Lietuvą, išprovokavusią ES tyrimą. „Lietuva, esanti viena iš EK tyrimo provokatorių, nesupranta kontrakto, kurį nori aptarti su „Gazprom“, parametrų“, – teigė A. Medvedevas ir pridūrė, kad pati ES užsiima monopolistiniais reguliavimais.
Tačiau po pradinių žodinių replikų atskriejo ir formalus Maskvos atsakas. V. Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nurodoma, kad strateginės Rusijos bendrovės, sulaukusios užsienio vyriausybių arba tarptautinių organizacijų pretenzijų, turės derinti savo veiksmus su Rusijos valdžios institucijomis. Tai reiškia, kad „Gazprom“ be Rusijos vyriausybės leidimo negalės pateikti informacijos Europos Komisijai ir tiesiogiai derėtis dėl dujų tiekimo ir kainų su ES šalių kompanijomis.
Taigi Rusijos valdžia nutarė oficialiai perkelti „Gazprom“ santykių su užsienio partneriais reikalus į politinį lygį. Kita vertus, mažai kam buvo abejonių, kad ir iki šiol „Gazprom“ derindavo savo veiklos principus su Kremliumi. Tiesiog dabar tam turės oficialų pretekstą.
Šis posūkis gali turėti rimtų pasekmių ne tik dėl konkretaus tyrimo, bet ir platesniu kontekstu. Iki šiol nėra iki galo baigtos derybos tarp ES ir Rusijos dėl naujojo Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kuriame svarbią vietą užima prekybiniai santykiai, ypač energetinio bendradarbiavimo klausimai. Jei „Gazprom“ (bei kitos minimos Rusijos strateginės įmonės) atsisakys tiesioginių ryšių su užsienio partneriais ES, didžiosios ES energetinės įmonės bus priverstos taip pat ieškoti paramos savo vyriausybėse ir ES institucijose.
Tai gali tapti dideliu lobistiniu spaudimu „kažkaip spręsti“ problemas su „Gazprom“. Tokio spaudimo negalės ignoruoti nei ES, nei atskirų šalių vyriausybės. Sprendimai gali būti dvejopi – arba nusileisti ir toliau su Rusija elgtis kaip su „specialiu atveju“, siekiant jos „neprovokuoti“, arba dar griežčiau įgyvendinti 3-iąjį energetikos paketą ir spartinti energetinės infrastruktūros ir tiekimo atskyrimą. Pastarasis pasirinkimas reikštų konfrontaciją su „Gazprom“, tačiau ilgesnėje perspektyvoje verstų ir Rusijos dujų monopolininką ieškoti kompromisų.
Vis dėlto kol kas „Gazprom“ mėgaujasi galimybėmis spausti atskiras ES vyriausybes. Vienas naujausių atvejų – susitarimas su Bulgarija, pagal kurį Bulgarija dėl ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių buvo priversta sutikti ir prisijungti prie Rusijos proteguojamo „Pietų srauto“ dujotiekio, kuris konkuruoja su ES remiamo „Nabuco“ projektu. Šis „dvigubas susitarimas“ turėtų būti pasirašytas lapkričio 15 d. Bulgarijoje jis sukėlė nemenką politinį šurmulį. Nesutikdamas su tokiu „Gazprom“ spaudimu pavasarį atsistatydino tuometis Bulgarijos energetikos ministras Traicho Traikovas. Anot jo, jis nesutiko į bendrą paketą jungti „Pietų srauto“ dujotiekio projekto ir dujų tiekimo Bulgarijai sąlygų.
