Bedarbių gretas be didelių skrupulų retinanti Darbo birža papiktino kai kuriuos Panevėžio rajono seniūnus. Jie prašo rajono valdžios pernelyg uoliai įstatymus vykdantiems klerkams priminti, kad dar egzistuoja ir žmoniškumas.
Kaltina perlenkus lazdą
Panevėžio rajono savivaldybė, dalyvaujanti socialinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo eksperimente, labai suinteresuota sumažinti valstybės išlaikytinių skaičių, nes nuo to šiemet priklauso ir jos pačios piniginės storis. Todėl ji glaudžiai bendradarbiauja su Panevėžio darbo birža ir kitomis institucijomis.
Tačiau pastaruoju metu kai kurių seniūnijų vadovai prakalbo apie tai, kad Darbo birža, retindama bedarbių gretas, smarkiai persistengia. Pasak jų, iš bedarbių sąrašų išbraukiami ne tik užkietėję veltėdžiai, bet ir sąžiningi gyventojai, per savo neišprusimą ar neapdairumą pažeidę Darbo biržos nustatytą tvarką.
Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius nutarė nebetylėti, kai Darbo birža į seniūniją dirbti viešųjų darbų atsiuntė moterį, auginančią dar dvejų metų neturinti vaiką, o kitą, sunkią rankos traumą patyrusią ir beveik jos nevaldančią gyventoją, vieną auginančią nepilnametę moksleivę dukrą, išbraukė iš bedarbių sąrašų ir tokiu būdu atėmė iš jos galimybę ne tik gauti socialinę pašalpą, bet ir gydytis.
„Aš tik už tai, kad darbo piktybiškai vengiantys, valstybę apgaudinėjantys žmonės negautų socialinių pašalpų ir kitokių išmokų. Bet šiuo atveju Darbo birža akivaizdžiai perlenkia lazdą. Suprantu, kad jos darbuotojai gali parodyti įstatymus, pagal kuriuos jie veikia, tačiau turėtų nepamiršti ir žmoniškumo. Juk teisiamas nusikaltėlis irgi gauna nebūtinai maksimalią, įstatymo numatytą bausmę. Tai kodėl gi protingumo kriterijais negalėtų vadovautis ir Darbo birža, spręsdama bedarbių likimą“, – „Sekundei“ teigė seniūnas. Vakar į Panevėžio rajono savivaldybę, seniūnų pasitarimą, buvo pakviesta Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė. Ji teigia, kad kalbos apie perlenkiamą lazdą neturi jokio pagrindo, ir tikina, kad iš sąrašų braukiami tik sąmoningai darbo vengiantys gyventojai.
Išmestoji teisybės neieškojo
Miežiškių seniūnijos Trakiškio kaimo gyventoja 48 metų Birutė Berželienė vasario mėnesį patyrė dešinės rankos žastikaulio traumą. Moteris iki šiol vaikšto parišta ir sulenkta ranka, nes ją ištiesus ar pakėlus aukštyn jaučia stiprų skausmą.
Pabaigti gydytis traumą ji negali, nes neturi pinigų mokėti gydytojams.
Gegužės mėnesį Panevėžio darbo birža ją išbraukė iš bedarbių sąrašų. Privalomojo sveikatos draudimo neturinčiai moteriai valstybinių gydymo įstaigų paslaugos yra mokamos.
„Ranką gydžiausi nuo vasario iki gegužės 17-osios. Visa tą laiką turėjau pažymą, kad esu nedarbinga, todėl Darbo birža negalėjo manęs siųsti į jokius darbus. Gegužės 17-ąją gydytojai uždarė biuletenį, o po kelių dienų sulaukiau skambučio iš biržos, kad esu išbraukta iš sąrašų“, – pasakojo B.Berželienė.
Moteris nežino, kuo nusižengė Darbo biržai. Ji nepamena, kad kada būtų neatvykusi pas tarpininkę ar atsisakiusi siūlomo darbo.
B.Berželienė nedrįso aiškintis su Darbo birža, kodėl ją išbraukė, nors neteko teisės į socialinę pašalpą – 260 litų. Moteris laukia lapkričio, kai vėl galės užsiregistruoti Darbo biržoje.
Paklausta, ar ji galės dirbti, jei beveik nevaldo dešinės rankos, atsakė nežinanti.
Našlė trakiškietė augina nepilnametę moksleivę dukrą.
Motinai nepaaiškino jos teisių
Neseniai A.Jacevičių nustebino Nevėžio kaimo 24 metų gyventoja Vaiva Bikinaitė. Dvejų metų neturinti vaiką auginanti moteris seniūnui pasiguodė, kad Darbo birža ją siuntė padirbėti viešųjų darbų, tačiau ji neturi kam palikti vaiko.
„Aš jai paaiškinau, kad iki trejų metų vaiką auginančios moterys apskritai neprivalo registruotis Darbo biržoje. Tad jeigu ji negali dirbti viešųjų darbų, jų ir neprivalo dirbti“, – kalbėjo seniūnas.
A.Jacevičiui nesuprantama, kodėl jaunai motinai to nepaaiškino Darbo biržos darbuotojai.
Seniūnas pasakojo žinąs ir daugiau atvejų, kai labai nesigilinant į konkretaus žmogaus situaciją lengva ranka išbraukta iš sąrašų.
„Kas būtų, jeigu ir mes seniūnijose į žmones žiūrėtume formaliai? Ar galima visada laikytis įsikibus įstatymų raidės“, – svarstė jis.
Smilgių seniūnė Zita Dabužinskienė prisiminė, kad pernai seniūnija tarpininkavo, kad Panevėžio darbo birža į bedarbių sąrašus vėl įtrauktų moterį, kurią ji išbraukė, seniūnijos nuomone, nepagrįstai.
Kerta šaką, ant kurios sėdi?
Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja A.Biguzienė neigė, kad jie persistengia retindami bedarbių gretas. Pasak jos, Panevėžio rajono savivaldybė biržos prašo kuo daugiau gyventojų pasiūlyti darbą, kad mažėtų pašalpų gavėjų. Darbo birža esą ir stengiasi.
„Tuščios kalbos, kad mes verčiame dirbti ligonius ar mažamečių vaikų motinas. Galiu garantuoti, kad to nėra. Jei pasikeltume konkrečių asmenų, reiškiančių mums pretenzijas, bylas, pamatytume, kad iš mūsų pusės nebuvo padaryta jokių klaidų, juo labiau parodytas piktavališkumas“, – kalbėjo A.Biguzienė.
Ji priminė, kad kiekvienas bedarbis su tarpininku sudaro užimtumo planą, kuriame apibrėžia savo poreikį ir galimybes dirbti, darbo paieškos būdus ir kt. Žmogus pasirašo, kad sutinka su numatytu planu. Todėl esą paskui nėra ko skųstis, kad tas planas vykdomas.
Pavaduotoja mano, kad ir šiuo atveju mažą vaiką auginanti moteris iš Miežiškių seniūnijos pati pageidavo viešųjų darbų. Priešingu atveju jos esą niekas nebūtų siuntęs dirbti. A.Biguzienės teigimu, pretenzijas Darbo biržai paprastai reiškia žmonės, kurie vengia darbo ir siekia gyventi iš valstybės kišenės.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
