Mažieji Europos miestai tampa tikra atgaiva sielai, kai kelionėms skirtas laikas itin šykštus, o vis dėlto taip norisi „praturtėti“ įspūdžiais. Šį sykį mažasis atradimas – visai šalia Amsterdamo, bet galintis tapti žavia olandiškos gyvensenos ir kultūros pažintimi net ir aplenkus sostinę.
Vos 20 km į Vakarus nuo liberaliosios Olandijos sostinės ir atsiduriate sumažintame Amsterdamo variante. Vandens kanalai, dailūs namai, puikūs muziejai – šie dalykai sustiprins déjà vu pojūtį, tačiau čia viskas ramiau – gatvėse mažiau žmonių, automobilių, dviračių ir „žolės“ kvapo…
Tiesa, pagrindinėje aikštėje veiksmas kiek intensyvesnis, daugiau turistų, tačiau juk ne į juos reikėtų ganyti akis. Čia didingai stovi Grote Kerk – Didžioji, arba šv. Bavono, bažnyčia. Įspūdis primena kelionės į Florenciją pojūtį, kai iš kamerinių jos gatvelių išnyri priešais milžinišką Santa Maria de Fiore baziliką. Pribloškia ir Harlemo subtilių gatvelių kontekste esantis šis gotikinis šedevras.
Bažnyčią, pastatytą XIV–XVI a., norisi aprėpti iš visų pusių, o vietinis ar nors sykį buvęs Harleme tučtuojau patars eiti į vidų, motyvuodamas vien tuo, kad ten stovi vieni didžiausių pasaulyje (5 tūkst. vamzdelių) vargonai, kuriais kadaise grojo Wolfgangas Amadeusas Mozartas (šaltiniai teigia, jog būdamas vos 10-ties) ir Georgas Friedrichas Handelis.
Mažo miesto, turinčio „didelę“ istoriją, pavyzdžiu galintis būti Harlemas didžiuojasi Auksinio olandų amžiaus architektūra. Šio laikotarpio stilistikos namai išsiskiria savo dailumu ir spalvingumu. Harlemo gyventojai mėgsta pabrėžti, jog olandų aukso amžiaus architektūra į savo zenitą įkopė būtent šiame mieste. Šio stiliaus pavyzdžių galima aptikti ir toje pačioje Didžiojoje aikštėje, kurioje stūkso jau aprašyta bažnyčia.
Ieškant Franso Halso muziejaus (informacijos centro darbuotoja primygtinai siūlė jį aplankyti ir žemėlapyje apibraukė net kelis sykius) pirmiausia suintriguoja gatvelė, kurioje jis stovi – raudonų grakščių ir vienodų namelių rikiuotė. Iškilaus Harleme kūrusio, bet Antverpene XVII a. gimusio portretisto muziejus turi neeilinę istoriją. Jame buvo įsikūrę Harlemo senelių namai, kuriuose jo gyventojus tapė ir savo dienas baigė pats F. Halsas. Vėliau po tuo pačiu stogu veikė našlaitynas.
Įėjus į muziejų matyti, kad čia kruopščiai saugomas kiekvienas jo istorijos etapas. Pavyzdžiui, išlikęs pianinas, kuriam akompanuojant našlaičiai mokėsi dainuoti. Muziejus pasižymi ypatinga aura, kuri sustiprina meistriškos tapybos ir kitų eksponatų įspūdį. Dėmesį prikausto Gerrito Adriaenszoono Berckheyde’o, žymaus miestų peizažisto, 1696 m. nutapyta Harlemo didžioji aikštė su įspūdingąja Grote Kerk. Stulbina, kad beveik nepasikeitė aikštė, kuri panašiai atrodė prieš kelis amžius ir dabar. Rodos, kad pasikeitė tik praeivių rūbų mados.
Harlemiečiai dar būtinai siūlys apsilankyti ir „Teylers“ – seniausiame Olandijos muziejuje, kuris talpina nuo tapybos iki geologijos eksponatų. Tapybos gerbėjai, viešintys Harleme nuo rugsėjo 27 iki kitų metų sausio 6 d., gali manyti, jog jiems labai pasisekė, nes „Teylers“ tomis dienomis bus eksponuojami ir italų Renesanso genijaus Rafaelio darbai.
Galvojant apie tai, kokius įvaizdžius Olandija sukelia ir kaip reprezentuoja save pasaulyje, reikėtų paminėti, kad nuo XVII a. iki pat šių dienų miestas yra vienas svarbiausių tulpių prekybos centrų, atlaikiusių ir Auksinio olandų amžiaus simptomą – tulpių maniją, kai šių pavasario gėlių svogūnėliai buvo parduodami už sunkiai įsivaizduojamas sumas.
Leidžiantis palei pat vandens kanalą – dar viena akistata su olandišku simboliu. Tai Adriaano de Booyso, arba tiesiog Adriaano, vėjo malūnas, pastatytas XVIII a. pab., bet 1932 m. sudegęs ir atstatytas tik 2002 m. Įamžintas fotokameroje iš tolimesnės perspektyvos jis tampa pagrindiniu idiliško peizažo akcentu, prie kurio jau net nebereikia pridėti vietovardžio. Apskritai, apsilankius Harleme peršasi išvada, kad tai yra būtent tas Olandijos miestas, kuriame nesunku įsitikinti nacionalinių įvaizdžių tvarumu, bet ir suprasti, kiek daug nuostabaus apie šią šalį dar nežinojai.
