A.E.Derse: padėjome žengti pirmą žingsnį, taigi būtų gražu, jei žengtumėte antrą.
Kadenciją baigianti JAV ambasadorė Anne E. Derse Lietuvą palieka nusivylusi Lietuvos institucijų neveiklumu sveikatos apsaugos srityje. Jos pastangos padėti Lietuvai, patenkančiai tarp 27 pasaulio šalių, kuriose itin paplitusi vaistams atspari tuberkuliozė, įsigyti pigesnių preparatų nedavė rezultatų. Pasak diplomatės, institucijos vardina formalias kliūtis, tačiau galėtų labiau pasistengti jas įveikti.
„Kalbant atvirai, JAV vyriausybė praleido penkerius metus ir išleido apie 400 tūkst. JAV dolerių, kad padėtų Lietuvai patekti į šią programą. Taigi aš jaučiu pareigą, išleidus pinigus ir skyrus laiko padėti patekti į programą, mūsų mokesčių mokėtojų vardu paskatinti į ją žiūrėti rimtai“, – IQ sakė A. E. Derse.
JAV ėmėsi pagalbos Lietuvai gerokai prieš A. E. Derse kadencijos pradžią. Pasak ambasadorės, 2000 m. Lietuva kreipėsi į JAV prašydama padėti įstoti į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir „Stop TB Partnership“ programą „Green Light“. Teikdama paraišką dalyvauti programoje Lietuva turėjo atlikti nacionalinio masto vaistams atsparios tuberkuliozės tyrimą ir įrodyti, kad turi kompetencijos pasinaudoti programos teikiamomis galimybėmis.
A. E. Derse pratęsė kolegų pradėtą darbą, tačiau per trejus metus Lietuvoje beveik nesugebėjo pastūmėti proceso į priekį. Pasak jos, Lietuva nuo 2005 m. iki pat šiemet nesiėmė jokių žingsnių, kad pasinaudotų „Green Light“ galimybėmis.
Ambasadorė teigia kalbėjusi su visomis susijusiomis Lietuvos institucijomis. Ji sako, kad į jos žodžius įsiklausyta, tačiau ji visur girdėjusi atsakymus, kad įsigyti vaistų trukdo neišvengiamos viešųjų pirkimų procedūros ir kad vaistai iš „Green Light“ programos nėra registruoti Lietuvoje.
Sveikatos apsaugos ministras Raimundas Šukys pernai pasirašė įsakymą, kuriuo leido laikinai iki 2014 m. į Lietuvą tiekti keturis šalyje neregistruotus vaistus vaistams atspariai tuberkuliozei gydyti. Pasak ambasadorės, Lietuvos vyriausybė šiemet pakvietė „IDA Foundation“ – su programa susijusią nepelno organizaciją, kuri tiekia pigesnius vaistus vidutinio ir žemo pragyvenimo lygio šalims, – dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse ir ši įgijo teisę tiekti du iš devynių būtinų preparatų. Tačiau, pasak A. E. Derse, paprastai „IDA Foundation“ viešuosiuose pirkimuose nedalyvauja ir tai šiai organizacijai yra neįprasta administracinė našta.
JAV ambasados turimais Lietuvos viešųjų pirkimų duomenimis, 7 iš 9 programos „IDA Foundation“ siūlomų vaistų yra pigesni arba gerokai pigesni už tuos, kuriuos įsigyja Lietuvos sveikatos apsaugos sistema. Pasak ambasadorės, „IDA Foundation“ siūlomi vaistai yra pigesni dėl to, kad ši organizacija įsigyja preparatus dideliais kiekiais ir nesiekia pelno.
Vaistams atsparios tuberkuliozės gydymas gali užtrukti apie dvejus metus. Rezultatai stipriai priklauso nuo gydymo nuoseklumo, o vaistai nuo tuberkuliozės yra itin brangūs – pakuotės kaina siekia šimtus litų – ir vartojami ne pavieniai vaistai, o jų kombinacijos.
„Ne JAV turėtų aiškinti Lietuvai, ką daryti dėl šios problemos, ir aš nemėginu to daryti. Aš sakau, kad prie mūsų – JAV vyriausybės – lietuviai priėjo pirmi ir paprašė pagalbos patekti į programą. Būtų pozityvu, jei jūs pažiūrėtumėte, kaip ta programa pasinaudoti“, – sako A.E. Derse.
PSO vertinimu, sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze Lietuvoje yra aukštas ir šalis patenka tarp 27 tokį statusą turinčių valstybių. Būtent tuo remdamasis R. Šukys pasirašė įsakymą dėl išimties keturiems preparatams.
Apie tai, kad Lietuva niekaip nesugeba išnaudoti turimų galimybių, A. E. Derse prabilo šią savaitę Kaune Tuberkuliozės informacijos centro atidarymo metu. Interviu su IQ metu ji taip pat atkreipė dėmesį, kad be gydymo, reikia informuoti visuomenę apie tuberkuliozės problemą ir priminti, kad šia liga gali užsikrėsti bet kas. Tuberkuliozės bakterijos plinta per orą, o užsikrėtusieji dažnai neįtaria apie nešiojamą bakteriją. Ligos aprašymuose pastebima, kad tuberkuliozei būdingas socialinis aspektas, tačiau, ambasadorės teigimu, būtina neigti mitą, kad šia liga serga vien tik žemiausių visuomenės sluoksnių nariai.
„Prieš daugybę metų, kai JAV ėmėsi šios problemos, mes turėjome išleisti įstatymus, kuriais draudžiama gatvėje spjaudyti. <…> Turėjome įvykdyti didelę viešųjų ryšių kampaniją, ir tai labai svarbi dalis“, – sako kadenciją baigianti JAV ambasadorė.
