Parlamentarų ketinimai nutiesti nušalintajam prezidentui Rolandui Paksui trumpesnį kelią į Seimą atsitrenkė į Konstitucinio Teismo (KT) sieną. Teisėjai dar kartą pakartojo, kad R. Pakso grįžimui į nacionalinę politiką neužtenka pakeisti įstatymo – reikia taisyti Konstituciją.
Parlamentas šiemet pataisė Seimo rinkimų įstatymą, kuriame numatė, kad priesaiką sulaužę ar Konstituciją pažeidę asmenys į Seimą gali būti renkami praėjus ketveriems metams nuo pažeidimo. Taip parlamentarai tikėjosi įvykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kad už priesaikos sulaužymą uždrausti visą gyvenimą dalyvauti rinkimuose – neadekvati bausmė.
Tačiau KT trečiadienį jau antrą kartą paskelbė, kad dėl EŽTT sprendimo reikia taisyti pagrindinį šalies įstatymą. Už Konstitucijos pataisą Seimas turėtų balsuoti du kartus su 3 mėnesių pertrauka, kiekvieno balsavime „už“ turi pasisakyti mažiausiai du trečdaliai parlamentarų. Kadangi iki rinkimų niekaip nebus spėta to padaryti, R. Paksas turėtų būti išbrauktas iš „Tvarkos ir teisingumo“ partijos sąrašo, kuriame jam buvo skirta pirmoji vieta.
Atrodo, kad Seimas pernelyg naiviai tikėjosi „praslysti“ tik pataisęs įstatymą – tai padaryti kur kas lengviau nei pakeisti Konstituciją. Tačiau dar praėjusiais metais buvo galima nuspėti, kad lengvesnis kelias nebus sėkmingas. KT praėjusių metų spalio mėnesį paskelbė, kad EŽTT sprendimas reikalauja keisti Konstituciją. O iki šiol jokios svarbios aplinkybės nepasikeitė, tad ir KT pozicija liko ta pati.
Konstitucinės teisės ekspertas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius mano, kad ilgai trunkanti konstitucinių pataisų priėmimo procedūra nebūtų sulaukusi pakankamo palaikymo Seime, tad tiesiog buvo nueita lengvesniu keliu.
Valentinas Mazuronis, „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininko pavaduotojas, teigia, kad Lietuva turi vykdyti EŽTT sprendimą, nepaisant to, kad jis neatitinka Konstitucijos. V. Mazuronis neatmeta galimybės, kad dėl naujos KT išvados gali būti vėl kreiptasi į Strasbūre esantį EŽTT.
R. Pakso pavaduotojas taip pat įsitikinęs, kad Konstitucijos pataisų nereikia, nes apie jokį draudimą nušalintam politikui grįžti į nacionalinę politiką Konstitucija nekalba.
V. Sinkevičius mano, kad galimybę tiesos ieškoti EŽTT R. Paksas turi, nes ankstesnis teismo sprendimas nėra numatęs laiko, per kiek Lietuva turi ištaisyti neatitikimus. Tačiau ekspertas nesutinka, jog šalis galėtų vykdyti EŽTT sprendimą nepakeitusi Konstitucijos – teismo sprendimas yra aukščiau tik tiek, jog gali įpareigoti pakeisti šalies įstatymus.
Nepakenks
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau yra patvirtinusi „Tvarkos ir teisingumo“ kandidatų sąrašą, tačiau sprendimą dėl R. Pakso – leisti jam dalyvauti rinkimuose ar ne – turi paskelbti po KT išvados. Komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas aiškino, kad KT pripažinus įstatymo neatitiktį Konstitucijai, R. Paksas savaime braukiamas iš sąrašų ir pirmu numeriu įrašomas antroje vietoje buvęs kandidatas – šiuo atveju V. Mazuronis.
VRK atsisakymą registruoti partijos pirmininką kandidatu „Tvarka ir teisingumas“ jau apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Jis sprendimą turėjo pateikti per dvi paras, tačiau net ir teigiamas nuosprendis KT išvados užginčyti negalėtų.
Net jei ir būtų gavęs leidimą dalyvauti rinkimuose, Europos Parlamente šiuo metu dirbantis R. Paksas iškovotą Seimo mandatą greičiausiai būtų atidavęs partijos kolegoms, juo labiau kad jis neketino kelti kandidatūros vienmandatėje apygardoje. Kitaip tariant, R. Paksas būtų reikalingas tik rinkėjų dėmesiui patraukti. KT sprendimas gali būti ne ką prastesnė priemonė tai padaryti, nes jis primena R. Pakso nušalinimo istoriją ir gali padėti išlaikyti aukos vaidmenį partijos lyderiui.
