Kiprui mėginant susidoroti su milžiniškais ekonominiais sunkumais, turtingi indėlininkai iš buvusios Sovietų Sąjungos ieško šalių, kurių bankuose galėtų laikyti savo pinigus. Tai lemia, kad į kaimyninės Latvijos bankus suka milžiniški pinigų iš užsienio srautai.
Pastaruoju metu Kiprą aplenkia pinigai iš Senajam žemynui nepriklausančių valstybių. Tačiau per pirmąjį šių metų pusmetį į Latviją iš Rytų atplaukė maždaug 1,2 mlrd. JAV dolerių. Indėlių, kuriuos Latvijos bankuose laiko indėlininkai iš užsienio, suma pasiekė 10 mlrd. JAV dolerių. Ši suma prilygsta maždaug pusei visų Latvijos bankuose laikomų indėlių sumos. Palyginimui: Šveicarijos bankuose užsieniečių laikomų indėlių dalis sudaro 43 proc. visų indėlių, rašo agentūra „Bloomberg“.
Kiprui reikia 19 mlrd. dolerių vertės paramos paketo, o iš Rusijos, protestuodamas prieš prezidentą Vladimirą Putiną, bėga kapitalas. Į Latviją sukantys indėliai gali paskatinti bankus dalyti paskolas, tačiau taip rizikuojama jų stabilumu, pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Savo ruožtu Jungtinės Tautos ir Pasaulio liudininkai (angl. – Global Witness) teigia pastebintys įtartinus bankų ryšius su Vidurio Azijos ir Afrikos šalimis.
„Latvija išliks gana patrauklia vieta, – „Bloomberg“ cituoja šalies finansų ministrą Andrį Vilką. – Yra gana stiprių signalų, kad pinigai palieka Rusiją, palieka Kiprą ir suka į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes.“
Nuo 2007 m. Rusiją paliko maždaug 350 mlrd. JAV dolerių vertės kapitalo, rodo šalies centrinio banko duomenys. Nuo 2007 iki 2011 m. Kipro bankuose laikomų ne euro zonos gyventojų indėlių dalis ūgtelėjo 41 proc., tačiau nuo 2011 m. birželio iki 2012 m. birželio susitraukė 85 mln. eurų (104 mln. JAV dolerių) iki 21,8 mlrd. eurų, rodo šalies centrinio banko duomenys.
Latvijoje praėjusių metų gruodį baigėsi TVF programa. Antrąjį šių metų ketvirtį šalies ekonomika, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, augo 5,1 proc. Tai – antras rezultatas ES. Tiesa, TVF įspėjo Latviją, kad ne vietos gyventojų laikomi indėliai tėra „trumpalaikiai įsipareigojimai“, vėliau galintys pakenkti bankų stabilumui. Tačiau šalies bankų prievaizdai teigia saugantys šalies ekonomiką nuo staigaus užsieniečių indėlių bėgimo.
Pinigai iš Rytų praverstų ir Lietuvai
Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas prieš kurį laiką pareiškė, kad mūsų šalies valdžia turėtų siekti, jog šalyje veikiantys komerciniai bankai pasinaudotų „Snoro“ pavyzdžiu ir pritrauktų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos turtuolių indėlių.
Jeigu Lietuvos bankai pritrauktų asmeninės bankininkystės paslaugų Europos šalyse besidairančių Rytų šalių turtuolių pinigų, anot S. Kropo, jie turėtų daugiau lėšų, o tos lėšos esą galėtų prisidėti ir prie mūsų šalies ekonomikos atsigavimo.
„Jei Rusijos oligarchui reikia tokių paslaugų, kodėl jis gali naudotis Latvijos ar Lietuvos bankais? Kraštas žinomas, kalba žinoma, atvykti nesudėtinga, nebūtina važiuoti į Monaką ar Maltą, kur jau galima gauti tokias paslaugas. Ir Baltarusija mums yra gera rinka, kuriai galime teikti tokias paslaugas“, – pavasarį kalbėjo bankų asociacijos vadovas.
Jis tvirtino, kad Lietuva yra bene vienintelė Baltijos valstybė, neeksportuojanti bankų paslaugų ir nenorinti pritraukti indėlių iš užsienio šalių. Tam, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai galėtų pritraukti Rytų šalių turtuolių pinigų, jiems esą reikalinga valdžios institucijų pagalba.
Pirmiausia, anot jo, turėtų būti aiškiai apibrėžta banko paslapties sąvoka, nustatyta, kam teikiama informacija, kokiais atvejais ir kokia atsakomybė taikoma. Tai esą padėtų užtikrinti, kad nepasikartotų Alesiaus Beliackio skandalas. Be to, sekant kaimyninės Latvijos pavyzdžiu, reikalingas ir detalus situacijos tyrimas, ką reikėtų keisti teisinėje sistemoje, kokios yra ekonominės galimybės pritraukti turtingų užsienio klientų.
Tačiau Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas IQ tuomet sakė, kad šalyje veikiantys bankai prasta situacija ir šalies valdžios veiksmais skųstis neturėtų: „Pagrindiniai bankai antriniams bankams Lietuvoje mažai tepadeda, jie savo sultyse verda. Daugiau problemų kyla iš bankų, o ne iš Vyriausybės ar iš įstatymų leidimo pusės.“
