Prieš dvejus metus televizorių gamintojų aistra buvo trimačio vaizdo televizija. Esą apie šios technologijos atgimimą liudijo kino teatrus užplūdusios žiūrovų minios ir naujo lygio vaizdo kokybė. Tuo metu atrodė, kad televizorių ekranai greitai virs langu į stebuklingai atgyjantį pasaulį už ekrano.
Vis dėlto greitai paaiškėjo, kad trimačio kino atgimimą reikėjo sieti su itin sėkmingu Jameso Camerono filmu „Įsikūnijimas“, o ne su patobulėjusia trimačio vaizdo technologija. Be to, entuziazmas žiūrėti bet kokį vaizdo turinį trimačiu formatu greitai išblėso, nes tam reikėjo užsidėti trimačio vaizdo akinius, pasirinkti atitinkamą vietą ant sofos ir tikėtis, kad nuo dirbtinai sukurtos stereoskopijos efekto nesupykins.
Šiais metais Berlyne vykusioje elektronikos technologijų parodoje IFA buvo galima apžiūrėti televizijos technologiją, su kuria televizorių gamintojai sieja artimiausio dešimtmečio lūkesčius. Tai 4 tūkst. vaizdo eilučių ekranai arba naujo lygio raiškioji televizija (4K, arba Ultra High Definition standartas, arba tiesiog UHD).
Naujo formato televizorius minėtoje parodoje pristatė bent trys bendrovės – LG, „Sony“ ir „Toshiba“. LG televizoriaus modelis „84LM9600“ jau parduodamas Pietų Korėjoje, o iki metų galo jis turėtų pasirodyti ir kitų pasaulio šalių rinkose. „Sony Bravia KD-84X9005“ itin didelės raiškos televizorių modeliai prekyboje pasirodys iki metų galo, o „Toshiba“ savo planų, susijusių su 4K televizoriaus modeliu, kol kas neatskleidžia.
Visi demonstruoti televizoriai turėjo įspūdingą 84 colių (apie 213 cm) įstrižainę ir ne ką mažiau pritrenkiančią kainą. LG ir „Sony“ televizorių modeliai kainuos apie 50 tūkst. litų, „Toshiba“ savojo TV monstro kainos šiuo metu nepateikia.
Pagrindinis naujojo tipo televizorių pranašumas yra ne didelė įstrižainė, o vaizdą ekrane sudarančių taškų skaičius, kuris siekia per 8 mln. taškų (3840×2160) ir yra keturis kartus didesnis už dabar jau įprastu tapusį raiškiosios televizijos (1080p) formatą. Tai reiškia, kad 4K televizoriai gali atkurti gerokai detalesnį ir raiškingesnį vaizdą už HD standarto televizorius, be to, taip galima naudoti dar didesnius ekranus neprarandant jų kokybės.
Vaizdo kokybė tokių charakteristikų televizoriaus ekrane primena raišką, kuri iki šiol buvo būdinga gerokai mažesnio pločio kompiuterių ekranams. Tai reiškia, kad toks televizorius nuo šiol gali ne tik rodyti gražesnius paveikslėlius, bet ir perimti dalį kompiuterio funkcijų, pavyzdžiui, naršymą internete ar naujienų skaitymą. Perimti tokias funkcijas, beje, vis labiau kėsinasi ir išmanieji televizoriai.
Aišku, daugiau kaip 2 metrų skersmens televizorius tilps toli gražu ne į kiekvienus namus, nors įdomu tai, kad UHD televizoriaus žiūrėjimui reikalingas santykinai mažesnis atstumas iki ekrano negu žiūrint HD televizorius. Pastariesiems rekomenduojamas optimalus atstumas turi būti tris kartus didesnis už jų įstrižainę. „Sony“ pristatomam UHD televizoriui reikalingas optimalus žiūrėjimo atstumas turėtų būti 2 kartus didesnis už jo įstrižainę.
Be to, UHD standarto pranašumus ateityje galima pajusti ir įsigijus televizorių su mažesnio pločio ekranu. Naujojo formato pranašumai tampa pastebimi televizoriuose, kurių ekrano įstrižainė prasideda nuo 50 colių (apie 127 cm). Bet artimiausioje ateityje didžiausia problema gali tapti ne šių televizorių dydis ar kaina, o jiems pritaikyto turinio trūkumas.
Televizorių gamintojai dar kartą į priekį stumia ir visą turinio gamybos pramonę. Kol kas turinio, pritaikyto naujo tipo televizoriams, nėra ir artimiausiu metu dėl didelės šių įrenginių kainos niekas nepuls kurti (nebent nuspręstumėte nusipirkti vieną iš kelių prieinamų 4K formato kamerų namų vaizdeliams filmuoti, nors už tokią šiuo metu tektų pakloti šešiaženklę sumą).
Tiesa, visų gamintojų UHD televizoriai turi bet kokio turinio konvertavimo į UHD formatą funkciją, tačiau kaip gerai ji veikia, gali pasakyti, matyt, tie, kas jau turėjo galimybę į juos paspoksoti. Holivudo studijos pastaruosius kelerius metus savo turinį jau filmuoja skaitmeniniu 4K formatu. Be to, visuose kino teatruose naudojami skaitmeniniai kino projektoriai rodo raiška, kuri yra artima UHD formatui (3996×2160 taškai).
Todėl sumažėjus šių televizorių kainoms ir atsiradus namams skirtai prieinamai vaizdo atkūrimo technikai, parengto turinio greitai atsiras. Kita vertus, tai gali tapti nauja niša televizijos retransliavimo paslaugų teikėjams, kurie šio formato turinį galėtų transliuoti tiesiai į namus. UHD formatui reikalingos milžiniškos talpos pigios laikmenos, tam net ir šiuo metu pažangiausių šioje srityje „Blu-ray“ diskų nepakanka, bet tinka itin spartus interneto ryšys.
Beje, HD formato pradininkė japonų televizija NHK šiuo metu eksperimentuoja su 8K standartu, kuris, kaip galima spėti, siūlo dar 4 kartus didesnę vaizdo raišką, kurią sudaro 33 mln. taškų (7680×4320 taškų), nors tai greičiausiai jau yra kito dešimtmečio technologija.
