Labdaros panevėžiečiai nesikrato

Panorusi padaryti gerą darbą, panevėžietė surinko savo šešiametės dukros išaugtus vos kelis kartus dėvėtus drabužius ir juos nunešė  į Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namus. Moteris  įstaigai pasiūlė kelis maišus sportinių kelnių, džinsų, suknelių, palaidinių, tačiau jai buvo pasakyta, kad labdara nereikalinga. 

Liko nustebusi

„Tikrai nesuprantu, ar įstaiga turi tiek daug pinigų, kad vaikams gali pirkti vis naujų drabužių. Juo labiau kad mažyliai juos labai greitai išauga.

Kūdikių ir vaikų globos namuose sutikta moteris pareiškė, kad dėvėti drabužiai nereikalingi. Nors tikrai nenešiau suplyšusių“, – guodėsi panevėžietė.

A.Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui ir ugdymui Salomėja Jareckienė nusistebėjo, kad darbuotoja galėjo taip pasielgti.

„Mes visuomet mielai priimame visas dovanas. Mažiausieji dažniausiai rengiasi gerų žmonių paaukotais drabužėliais. Aišku, nesame tokie vargšai, kad negalėtume vaikams nupirkti naujų, tačiau kodėl nepataupius, jei galima“, – tikino pavaduotoja.

S.Jareckienė pabrėžė, kad prašoma nenešti tik nebetinkamų naudoti daiktų.

„Tačiau tokių retai ir pasitaiko, – teigė pašnekovė. – Būna, kad paskambina žmonės ir klausia, ar nereikia ketinamų padovanoti drabužių išlyginti. Atsakome, kad nereikia.“

Prašo neišmesti

Pasak S.Jareckienės, panevėžiečiai gana aktyvūs ir savo vaikų nebenaudojamus daiktus mielai atiduoda likimo nuskriaustiesiems. Jos tvirtinimu, paaukotieji dažniausiai būna geros būklės, kartais pasitaiko ir visiškai naujų drabužėlių. „Problema tik su batukais. Vaikai visur vienodi, todėl juos greičiausiai nudėvi“, – kalbėjo S.Jareckienė.

Pavaduotoja sako, kad panevėžiečių atneštų nebereikalingų drabužių specialiomis priemonėmis nedezinfekuoja, kaip tai daro didieji šalies miestai, tačiau juos išskalbia.

„Juk net ir iš turgaus ar parduotuvės nusipirktą daiktą parsinešus namo reikia išskalbti. Iki šiol jokių problemų dėl to neturėjome“, – aiškino S.Jareckienė.

Pasak pavaduotojos, sudėtingiau būna su paauglių apranga, nes vyresni vaikai turi savo skonį, norus ir jiems ne visuomet patinka kitų nešioti drabužiai.

Kaip tikino pašnekovė, ji savo pažįstamiems visuomet akcentuojanti nebenešiojamus drabužius ne mesti, bet atnešti juos į globos namus.

A.Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose auga 127 vaikai, iš jų 80 mokyklinio amžiaus.

Mainosi

Paramos skyriuose dirbantys specialistai pažymi, kad nebedėvimus, bet dar tinkamus drabužius ir avalynę žmonės atiduoda giminaičiams, draugams, tačiau dažniausiai juos tiesiog išmeta į šiukšlių dėžę. Kelios organizacijos didžiuosiuose šalies miestuose įrengė drabužiams skirtus konteinerius. Į juos galima sudėti nebereikalingus drabužius bei avalynę ir padėti tiems, kuriems jų tikrai reikia.

„Skaudu, kai matau prie konteinerio išmėtytus drabužius. Galbūt kai kurie iš jų nebuvo nudėvėti ir jais būtų galėję pasinaudoti tie, kuriems pagalba labai reikalinga“, – „Sekundei“ sakė labdaringa veikla užsiimančios agentūros „SOS vaikai“ vadovė Marija Zabulionienė.

Pašnekovė sako nuolat informuojanti žmones, kad gali atnešti nebenešiojamų drabužių, todėl kartais jų sulaukiama net po kelis maišus. Pasak M.Zabulionienės, vieni atgabena, o kiti pasiima.

„Daiktai geri, žmonės atsakingi, gerbia kitus, todėl labai retai randame smarkiai nudėvėtų, jau nešioti nebetinkamų“, – tvirtina labdaringos agentūros vadovė.

M.Zabulionienė teigia, kad panevėžiečiai skambina ir teiraujasi, ar gali atnešti nebenaudojamų vaikų ir savo daiktų.

„Kiek žmogus turi turėti pinigų, kad vaikus kaskart rengtų naujais drabužiais? Juk vienas kainuoja per penkiasdešimt litų. Pas mus tikrai užtenka ant skurdo ribos esančiųjų, todėl nenuostabu, kad jiems labai reikalinga labdara“, – tvirtina M.Zabulionienė.

Ateinančiųjų neprižiūri

Panevėžio socialinių paslaugų centro Socialinės priežiūros skyriaus vadovė Zita Sargautienė pasakoja, kad į įstaigą atneštų daiktų greitai nebelieka, nes vargingai gyvenančios šeimos juos kaip mat išsirenka.

Pasak vadovės, kelios specialistės rūpinasi atneštais daiktais ir jei pasitaiko labai nudėvėtų ar suplyšusių, juos išmeta. Tačiau,  Z.Sargautienės teigimu, tokių būna retokai. Kambarėlio, kuriame panevėžiečiai palieka atneštus daiktus, niekas neprižiūri, todėl čia ateinantieji gali jaustis patogiai ir nesivaržydami pasirinkti jiems patikusių drabužių ar kitų gaminių.

„Per vasarą buvo šiek tiek mažiau nešančiųjų, tačiau rudenį tikrai jų nestokojame. Ypač daug daiktų sulaukiame pirmadienį. Tik retai į centrą atnešama buitinės technikos. Moterys, matyt, savaitgalį tvarkosi, nenaudojamus daiktus  atideda į šalį ir paskui pristato mums“, – spėjo pašnekovė. Z.Sargautienė pasakoja, kad į Socialinės priežiūros skyrių ne vieną maišą rūbų ir žaislų buvo atnešęs dėvėtais drabužiais prekiaujantis verslininkas.

„Tąkart tikrai buvo itin gerų gaminių“, – tikino pašnekovė. Pasak jos, skurstantieji džiaugiasi, kad gali nemokamai gauti drabužių.

Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto