„Mobimex“ baldai iš neįprastai suderintų medžiagų.
Šią vasarą baldų ir namų dekoravimo mados vėjai bene stipriausiai pūstelėjo iš Milano dizaino savaitės. „Pirmą kartą atvykęs žmogus ten pasijunta lyg džiunglėse – informacijos tiek daug, kad sunku nepasiklysti“, – tokia interjero namų „Madam W“ savininko Rimgaudo Kunstmono įžvalga išties tiksli. Taigi, pasitelkus jo ir Etmės Kuliešiūtės, baldų bei namų dekoravimo salono „Simetria“ direktorės, profesionalumą, leistis į ekskursiją po interjero dizaino naujoves tampa kur kas paprasčiau.
Probėgšmais apžvelgtos Milano dizaino savaitėje pristatytos naujovės gali pasirodyti arba be galo spalvingos, arba priešingai – gana panašios. Visur pabuvoti nėra paprasta, todėl įspūdis priklauso nuo to, kokias ekspozicijas teko aplankyti. Požiūrį „stalas yra stalas“ derėtų palikti viešbučio, kuriame apsistojote, kambaryje. Dažnai net patys subtiliausi niuansai liudija reikšmingus pokyčius – ne tik vizualiosios, bet ir visuomenės kultūros virsmus.
Taigi XXI amžiaus stalas – ne vien namus puošiantis ar šeimą draugėn suburiantis baldas, bet ir dizaino, technologinių naujovių, vartojimo įpročių liudytojas. Pavyzdžiui, apvalėjančios formos išreiškia ir stilistinius dizaino principus, ir šiuolaikinių asmenybių poreikį gyventi laisvesnėje aplinkoje, kurioje netikslumai ir atsitiktinumai nejauktų erdvės tvarkos ir harmonijos. Bet apie viską nuosekliai.
„Baldų mados kinta maždaug kas trejus metus. Taip yra dėl to, kad žmonės juos perka rečiau nei bet kokį kitą buities daiktą. Statistinis europietis juos keičia 3 ar 4 kartus per gyvenimą. Tik nekilnojamojo turto įsigyjama rečiau“, – sako R. Kunstmonas.
Mados ir vartojimo tendencijos
Interjero dizaino tendencijos formuojasi ir keičiasi kiek kitaip nei, pavyzdžiui, drabužių. Žinoma, jos veikiamos tų pačių veiksnių – vartojimo įpročių ir profesionalų įdiegtų inovacijų. Vis dėlto esminis skirtumas – kintamumo intervalas. „Baldų madose radikalesnių pokyčių vyksta maždaug kas trejus metus. Taip yra paprasčiausiai dėl to, kad žmonės juos perka rečiau nei bet kokį kitą buities daiktą. Teko girdėti, kad, vienos didelės kompanijos atlikto tyrimo duomenimis, statistinis europietis juos perka 3 ar 4 kartus per gyvenimą. Tik nekilnojamojo turto įsigyjama rečiau“, – sako R. Kunstmonas. Apskritai, anot eksperto, baldai nelaikomi investicija – greičiau tai vartojimo malonumas.
E. Kuliešiūtės nuomone, kalbant apie interjero objektų dizainą, labai svarbi tampa ergonomika – inovacijų ir įvairiopų žmogaus poreikių atitikimas. „Kurdami savo namų aplinką dažniausiai neturime tikslo sukurti tiesiog madingo interjero – svarbiau tokį, kuris išliktų patrauklus kuo ilgesnį laiką. Didžiausias iššūkis – sukurti įdomų, išraiškingą, šiuolaikišką ir, svarbiausia, ilgai visų šių savybių neprarandantį interjerą. Puikus pavyzdys – ketvirtojo dešimtmečio stilistika: iki šių dienų beveik nepakitusi ji yra aktuali ir įdomi“, – mano specialistė.
Bendras tendencijų vardiklis – komfortas
R. Kunstmono požiūriu, nemaža dalis italų baldų gamintojų nori įtikti šiandien bene svarbiausiai Rusijos rinkai, kurią domina ryški prabanga. Šį pataikavimą ryškiausiai atspindi klasikos stilius, neapsieinantis be kičo elementų. Kalbant apie bendresnį Europos kontekstą, kaip ryškiausią tendenciją galima būtų išskirti komfortą, įgyvendinamą tiek vizualiniais, tiek ir funkciniais dizaino sprendimais.
„Casamania“ krėslas su susukta antklode, kuria galima apsigaubti.
Komforto poreikis išreiškiamas šiuolaikinės eklektikos stilistika, vadinamąja fusion. Modernus interjeras tolsta nuo minimalizmo ir artėja prie neformalios estetikos. „Jau antrus metus regima griežtų formų aptakėjimo, minkštėjimo kryptis: baldai įgauna apvalesnes formas, kuriamas amorfiškumo įspūdis, – pasakoja R. Kunstmonas. – Minimalistinis griežtų formų interjeras įpareigoja laikytis erdvėje idealios geometrinės tvarkos. O dabar madingi amorfinių pavidalų baldai patalpoje gali stovėti bet kokiu rakursu ar judėti iš vienos vietos į kitą nesujaukdami kompozicinės harmonijos.“
Su komforto reikalavimais galima sieti ir šiuo metu itin madingą kuo natūralesnę medieną su neslepiamais trūkumais. „Kuriant baldus naudojama itin daug medžio – šviesaus, natūralaus, su pabrėžiamomis šakomis, rievėmis, šiurkščiu paviršiumi. Šis specialiai šukuojamas, obliuojamas, kad būtų išgauta natūrali faktūra. Dominuoja šviesūs medienos atspalviai, tokie kaip riešutmedžio, iš kurio pagaminti baldai atrodo itin prabangiai. Paviršiai dengiami tik matine alyva – taip išryškėja tiesiog stulbinama apdailos kokybė“, – įspūdžiais iš Milano dizaino parodos dalijasi E. Kuliešiūtė. Jos nuomone, ši natūralaus medžio tendencija turėtų prigyti ir Lietuvoje, nes tokia natūralistinė stilistika yra artima tautiečių skoniui.
Kultūrinės citatos
Interjero dizaino tendencijas galima vertinti ir atsižvelgiant į estetines įtakas. Šiuolaikinė klasika jau gana ilgai yra veikiama art deco stiliaus. Šią estetikos kryptį plėtoja dauguma kompanijų savo klasikinėse linijose. Tiesa, tokio stiliaus baldai tinkami ne tik solidžiuose, bet ir eklektiškuose fusion interjeruose kaip išraiškingas akcentas. „Atkartojamos art deco laikmečiui būdingos geometrinės formos, naudojama prabangi mediena, gali būti poliruota arba matinė, taip pat brangi tekstilė ir apdailos akcentai. Tačiau atsisakoma tiesioginių aliuzijų į art deco blizgumą, įmantrumą“, – pasakoja R. Kunstmonas ir idėjų siūlo pasidairyti garsaus prancūzų dizainerio Alberto Pinto kūriniuose. Šio menininko braižas įkvepia aibę šiuolaikinių baldų ir interjero objektų gamintojų.
Minimalistinis griežtų formų interjeras įpareigoja laikytis erdvėje idealios geometrinės tvarkos. O dabar madingi amorfinių pavidalų baldai patalpoje gali stovėti bet kokiu rakursu ar judėti iš vienos vietos į kitą nesujaukdami kompozicinės harmonijos.
Dabartinį avangardą atskleidžia eklektiška fusion stilistika, joje įmanomi įvairiausi netikėtumai ar subtilūs akibrokštai. Įdomius sprendimus lemia novatoriškos medžiagos – naujos rūšies metalas, stiklas, plastikas, betonas, varis, nerūdijantis plienas. Septintojo dešimtmečio elementai tampa šiuolaikinio moderno naujovėmis, kaip antai storo stiklo staliukai, foteliai su grakščiomis metalinėmis kojelėmis, apvalūs pufai ir t. t.
Kaip prabangių medžiagų alternatyva populiarėja plastiko baldai: talentingi dizaineriai ir garsūs gamintojai paverčia juos tikrais dizaino šedevrais. „Plastiko baldai – pigesnis variantas nei natūralios žaliavos, tačiau skoningai panaudoti interjere jie atrodo labai originaliai. Svarbu gebėti pasirinkti to paties „mentaliteto“ daiktus. Geras gaminys ir iš plastiko, ir iš medienos, ir iš stiklo bus tokio paties lygio, nes svarbiausia – dizainas, sukūrimo ir atlikimo kultūra“, – teigia R. Kunstmonas. O E. Kuliešiūtė siūlo atkreipti dėmesį į originalius kėdžių medžiagų derinius, tokius kaip plastikas su šviesia mediena: „Iš esmės tai nėra naujiena, nes kompanija „Vitra“ tokį modelį, sukurtą garsios amerikiečių dizainerės Ray Eames, pristatė jau seniai. Bet šiemet tendencija atgyja aibės kompanijų produkcijoje.“
Ekologija ir gaminimo kultūra
Ekologijos filosofija tampa viena iš komforto išraiškų interjero dizaino srityje. Žmonėms vis labiau rūpi, kad jų sienų paviršius būtų padengtas kenksmingų cheminių medžiagų neturinčiais dažais, kad baldas, ant kurio sėdima, būtų iš natūraliai dažytos odos. „Renkantis ekologiškos linijos produktą nereikėtų tikėtis ryškių spalvų – mėlynos, raudonos ar žalios. Štai natūraliomis odomis garsėjančios baldų kompanijos „Baxter“ asortimentą sudaro tik subtilūs žemės atspalvių baldai. Tačiau suderinti ekologiją, komfortą ir stilių tikriems profesionalams nėra sudėtinga“, – sako R. Kunstmonas.
E. Kuliešiūtė nesiūlo perdėtai vaikytis ekologijos madų, kuriomis vartotojai masinami maisto, buities srityse, lengvojoje pramonėje, tačiau prieš įsigyjant bet kurį daiktą rekomenduoja pasidomėti jo sukūrimo istorija, gaminimo kultūra, medžiagomis, iš kurių objektas padarytas, o ne apsiriboti tik populiariu prekės ženklu.
