Dar prieš kelerius metus žmonės onkologinių ligų prevencijos programose dalyvavo vangiai. Tačiau pastaruoju metu kai kurios jų tampa išimtimi.
Tikrinasi ne visi
Nors per pirmąjį šių metų prevencijų programų pusmetį panaudotos ne visos skiriamos lėšos, bet specialistai pastebi pagerėjimą.
Milijonai litų išleidžiami tam, kad tūkstančiai žmonių nesusirgtų dažniausiai į kapus nuvarančiomis ligomis – vėžiu bei širdies ir kraujagyslių.
Valstybė jau kelinti metai dideles lėšas skiria šių ligų prevencijai.
Vis dėlto ne visose sveikatos priežiūros įstaigose šios lėšos panaudojamos. Medikai tvirtina siūlantys pacientams nemokamai išsitirti, tačiau neretas numoja į tai ranka ir pagalbos kreipiasi tik jau pakirsti ligos.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa, atlikusi analizę, kaip šių metų pirmąjį pusmetį buvo vykdomos prevencinės programos, pažymi, kad rezultatai įvairiose gydymo įstaigose labai skiriasi. Vienos ištiria daugiau pacientų, kitos – mažiau. Tačiau dėl to neskuba kaltinti mažiau gyventojų į programas įtraukiančių įstaigų.
Pasak Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) direktoriaus pavaduotojos Almos Čiplienės, ne visose įstaigose yra tam tikro amžiaus pacientų, kuriems reikėtų pasitikrinti.
„Iš tiesų daug kas priklauso nuo žmogaus požiūrio į savo sveikatą. Tačiau labai daug ką lemia ir tai, ar gydytojai skatina savo pacientus išsitirti, ar rodo iniciatyvumą. Kuo aktyviau žmones jie informuoja apie nemokamus tyrimus, kokius jie gali pasidaryti siekdami užbėgti sunkiai ligai už akių, aiškina apie jų svarbą, tuo daugiau gyventojų išsitiria“, – „Sekundei“ teigė A.Čiplienė.
Pavaduotojos teigimu, labai daug reikšmės turi tai, kad pastaruoju metu pacientus apie vėžio prevenciją sveikatos įstaigos informuoja telefonu ar elektroniniu paštu.
Bijo gimdos kaklelio vėžio
TLK tiek gydytojus, tiek slaugytojus už tai, kad pritraukia pacientus dalyvauti prevencijos programose, skatina finansiškai. Už kiekvieną ligonį jiems mokamas gydymo įstaigos nustatytas algos priedas.
Lietuvoje vykdomos keturios vėžio kontrolės programos: gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos. Panevėžio apskrityje vykdomos tik pirmosios trys vėžio profilaktikos programos bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Viena populiariausių – gimdos kaklelio piktybinių auglių prevencinė programa, skirta moterims nuo 25 iki 60 metų.
A.Čiplienė aiškina, kad pagal tą programą kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Jeigu reikia, moteriai gali būti nemokamai atlikta biopsija, leidžianti patvirtinti ar paneigti ligos diagnozę. Tačiau jei yra randama patologija, moterys stebimos, tyrimai kartojami kasmet nemokamai.
„Jei moterys nori pasitikrinti profilaktiškai kasmet, reikia pačioms susimokėti. Įkainius nustato sveikatos priežiūros įstaigos“, – sakė direktoriaus pavaduotoja.
A.Čiplienė pažymi, kad šioje programoje pakviesta dalyvauti netgi daugiau moterų nei planuota: pirmąjį pusmetį dėl šios ligos pakviestos pasitikrinti 14326 moterys. 9319 moterų (70 proc.) paimtas citologinis tepinėlis. 2011 m. pirmąjį pusmetį pakviestos pasitikrinti 10057 moterys, citologinis tepinėlis paimtas 7418 (52 proc.).
Nesulaukia reikiamo susidomėjimo
A.Čiplienė neslepia, kad kitos programos šiais metais vykdomos kur kas prasčiau. Panaši situacija buvo ir praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Šiek tiek daugiau gyventojų nei pernai šiemet dalyvavo širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje – 18 290.
„Atvykusiųjų pasitikrinti buvo tik 39 proc. bendro tikrinamo amžiaus vyrų ir moterų. 2011 m. pirmąjį pusmetį buvo dar mažiau – 31 proc. Išsamus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimas, antrinio lygio konsultanto paslauga suteikta 1 proc. atvykusiųjų – 92 asmenims“, – kalbėjo specialistė.
Pasak jos, nepakankamai intensyviai šiemet vykdoma patikros dėl krūties vėžio programa. Ji, kaip ir 2011 m. pirmąjį pusmetį, įgyvendinta tik maždaug 40 proc.: iš planuotų patikrinti 14000 moterų programoje dalyvavo 5850, o mamograma atlikta 5925.
Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje šiemet dalyvavo 64 proc. tikrinamo amžiaus vyrų (9006), 2011 m. pirmąjį pusmetį – 71 proc. Šiemet 30 vyrų mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu kreipėsi konsultacijos į urologą – 322.
Neužtenka tik raginti
A.Čiplienė sako, kad visoms įstaigoms ir savivaldybėms yra išsiųsti raštai, įstaigos raginamos aktyviau vykdyti programas, juo labiau kad joms papildomai mokama už gerus šios srities darbo rezultatus.
Gyventojai, pasak A.Čiplienės, taip pat turėtų aktyviai domėtis galimybėmis pasitikrinti sveikatą. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programoje gali dalyvauti moterys nuo 50 iki 69 metų. Kiekviena tokio amžiaus pacientė nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio gali vieną kartą per dvejus metus.
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų.
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta vyrų nuo 50 iki 75 metų ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, susirgimų prevencijai. Programoje nurodyto amžiaus vyrai gali dalyvauti vieną kartą per dvejus metus. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad tą tyrimą kiekvienas vyras, sulaukęs 45 metų, atliktų kartą per metus, o sulaukęs 50 metų – du kartus per metus. Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programoje gali dalyvauti vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. Programos priemonės taikomos vieną kartą per metus.
Dantų nesilantuoja
Iš Panevėžio TLK atliktų tyrimų matyti, kad šiemet pirmąjį pusmetį prastai vykdyta vaikų krūminių dantų silantavimo programa.
Nors prieš metus ji buvo gerokai įdomesnė pacientams. Šiais metais dantys silantuoti tik 12,5 proc. 6–14 metų vaikų.
Padengtų silantais dantų kontrolė atliekama po 3 mėn., vėliau – per kiekvieną profilaktinį tikrinimą. Jei silantas iškrenta, procedūra kartojama.
Silantavimą – dantų padengimą skysta plombine medžiaga, skirta hermetizuoti nuolatinių krūminių dantų vageles – atlieka gydytojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai tada, kai gydytojas odontologas patikrina paciento dantis.
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
