Pirmieji metai mokykloje – tikras išbandymas ne tik pirmokams, bet ir jų tėvams. Švietimo įstatymas numato, kad į pirmą klasę turi žingsniuoti tie, kuriems tais kalendoriniais metais sukanka septyneri. Tačiau atsiranda tėvų, kurie nori, kad jų vaikas mokyklą pradėtų lankyti šešerių ar aštuonerių.
Šešerių ar septynerių
Tėvams, neišleidusiems septynmečio vaiko į mokyklą, gresia baudos, o norintieji, kad jų šešiametė atžala pradėtų eiti į mokyklą, turi gauti pedagoginės-psichologinės tarnybos pažymą, kad vaikas tam pasirengęs.
Psichologai pastebi, kad metai nėra pagrindinis rodiklis, įrodantis brandą. Kartais šešiamečiai yra labiau subrendę mokyklai nei dvejais metais vyresni vaikai, tačiau pasirinkimo teisę turi tik šešiamečių tėvai.
Ir miesto, ir rajono pedagoginė-psichologinė tarnyba kasmet sulaukia norinčiųjų įvertinti vaiko pasirengimą mokyklai. Panevėžio pedagoginės-psichologinės tarnybos direktorės Ritos Strockienės teigimu, pastaraisiais metais dažniausiai atvedami brandūs šešiamečiai, tik maža dalis vaikų neišlaiko brandos testo. O prieš kurį laiką tėvų, įsitikinusių, kad jų vaikas per daug gabus, kad dar vienerius metus praleistų darželyje, būdavo gerokai daugiau.
„Dabar norinčiųjų į mokyklą eiti nuo šešerių nėra daug. Iš pradžių, kai tik vaikų branda buvo pradėta vertinti testais, jų tiesiog pasipylė. Tačiau labai daug ir atkrisdavo, nes tėvai dažnai pervertindavo savo vaikus. Aišku, būdavo ir daug nepatenkintųjų: juk vaikas gabus, kaip gali būti netinkamas mokyklai. Tačiau tokį šešiametį mes vertiname kaip septynmetį, todėl ir reikalavimai didesni“, – kalbėjo R.Strockienė.
Branda nuo metų nepriklauso
Pasak tarnybos direktorės, kiekvienas vaikas individualus ir bręsta skirtingai, tad vertinti jo brandą vien pagal amžių nėra gerai. Tačiau įstatymai visiems vienodi. Panevėžio pedagoginės-psichologinės tarnybos psichologai, bendraudami su vaikais, dažnai mato, kad net ir septynmetis nėra pasirengęs mokyklai, tačiau leisti jam metus palaukti negali.
„Tas klausimas, kada vaikas subrendęs mokyklai, aktualus buvo visada. Ir į pirmą klasę ateina nebrandžių vaikų, gal intelektinė jų branda kaip septynmečio, bet gali atsilikti emocinė branda, ypač jeigu vaikas jautresnis. Tačiau įstatymas jokių išlygų nenumato. Tokiam vaikui gali kilti mokymosi, motyvacijos problemų“, – „Sekundei“ teigė direktorė.
Ji tikino, kad Panevėžio mokyklos iš kitų net didesnių miestų tokių įstaigų išsiskiria tuo, kad kiekvienoje dirba įvairių specialistų komanda ir silpnesnis vaikas gali gauti jam reikalingą pagalbą, tačiau kartais pakaktų tiesiog dar vienerius metus vaiko neleisti į mokyklą ir palaukti, kol jis jai tinkamai subręs.
„Mūsų miesto mokykloms kitos tikrai gali pavydėti specialistų gausos, tačiau kartais užtenka pusmečio ar kelių mėnesių, kad vaikas subręstų. Deja, jokių įstatymų išlygų septynmečiams nėra. Tėvai išsikovojo tik vieną – kad tam tikrų specialiųjų ugdymo poreikių turintis vaikas pirmą klasę lankytų ne mokykloje, o darželyje, kur jam būtų sudaryta speciali programa, tausojamasis režimas, tačiau tam reikia gauti gydytojų išvadas, kad tikrai toks vaikas negali mokytis su kitais bendraamžiais“, – paaiškino R.Strockienė.
Apsaugos vaikus
Rajono Psichologinės-pedagoginės tarnybos psichologė Meilė Girdenienė „Sekundei“ teigė, kad nuo šių metų įsigaliojo įstatymo pataisa, apsauganti vaikus, kurie dar nėra subrendę mokyklai, bet tėvai įsitikinę, kad yra atvirkščiai.
Iki šių metų pedagoginių-psichologinių tarnybų pažyma apie vaikų brandumą mokyklai būdavo daugiau rekomendacinio pobūdžio. Netgi jeigu būdavo rekomenduojama dar metus palaukti, mokyklos galėdavo priimti tokį mokinį. Būta ir tokių atvejų, kad šešiametis, pradėjęs lankyti mokyklą, ją meta po mėnesio ir vėl sugrįžta tik tada, kai jam sukanka septyneri.
„Dabar, jeigu nustatome, kad vaikas nebrandus mokyklai, ugdymas jam nėra teikiamas. Tėvai dažnai žiūri savo tikslų, o ne vaiko, tad jis yra traumuojamas, ypač jautresnis. Tokiam besimokančiam dėl nesėkmių iškyla nemažai įvairių problemų, kartais netgi tenka lengvinti mokymosi programą.
Šiemet visi laikiusieji brandos testą jį išlaikė, o pernai du neišlaikė, bet vienas iš jų vis tiek buvo priimtas į pirmą klasę. Nežinau, kaip jam seksis šiemet, bet pernai po mėnesio ir tėvai, ir mokytojai suprato, kad mokyklai jis nebuvo pasirengęs“, – pasakojo M.Girdenienė.
Pasak psichologės, mažėjant mokinių, būna, kad mokytojas prikalbina tėvus leisti į mokyklą ir šešiametį, arba tėvai nori, kad vienoje klasėje mokytųsi pametinukai ar tiesiog neturi galimybės leisti į darželį, o mokykla – viena iš užimtumo formų. Tačiau ji pataria visų pirma paisyti vaiko interesų. Tai, kad šešiametis jau moka skaityti ir rašyti, nėra pagrindinis rodiklis, rodantis būsimojo pirmoko brandą.
„Vaikai vertinami pagal keturis kriterijus, jie turi patys norėti eiti į mokyklą. Anksčiau į mokyklą tėvai nori išleisti ir metų pradžioje gimusius vaikus, ir net vasarą. Per savo praktiką pastebėjau, kad žiemą gimę vaikai yra brandesni nei pavasarį. Atrodytų, tik keli mėnesiai, bet ir tai lemia vaiko pasirengimą mokyklai“, – sakė M.Girdenienė.
Iki šiol šešiamečiai, kurie būdavo pripažinti nepasirengę mokyklai, bet jau išnaudoję ikimokyklinuko krepšelį, likdavo tarsi už borto: į darželį sugrįžti nebegalėdavo, o į mokyklą taip ir neiškeliaudavo. Tačiau nuo šių metų birželio jie gali likti darželyje ir toliau ugdytis mišrioje grupėje, kur bus tęsiama ikimokyklinuko mokymo programa.
„Nustačius, kad šešiametis nėra brandus mokyklai, bet jis jau išnaudojo ikimokyklinuko krepšelį, jam sudaromos sąlygos ugdytis mišrioje darželio grupėje pagal kitą programą“, – teigė miesto Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Zita Satkauskienė.
Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunde.lt
