Vienas lauke – ne karys, byloja liaudies patarlė. NBA lygoje vis daugėja atvejų, kai karštligiška čempionų žiedo medžioklė į vieną komandą suveda ryškiausias lygos superžvaigždes.
IQ pristato kelis atvejus NBA istorijoje, kai geriausi krepšininkai paaukojo savo asmenines ambicijas ir sutiko dalytis kamuoliu su tokio paties kalibro žaidėjais. Ir visa tai tik dėl vieno tikslo – NBA trofėjaus.
„Los Angeles Lakers“ 2003–2004 m.
1999 m. tarpsezonį į angelų miesto komandą atėjus legendiniam „Chicago Bulls“ treneriui Philui Jacksonui, „Lakers“ tapo nenugalima jėga lygoje. Shaquille’o O’Nealo ir Kobe Bryanto duetas su Ph. Jacksono pagalba „ežeriečiams“ atnešė tris iš eilės NBA čempionų titulus. Tačiau 2002–2003 m. sezone „Lakers“ atsimušė į „San Antonio Spurs“ sieną ir iškrito jau antrajame atkrintamųjų varžybų etape.
Todėl vasarą klubui reikėjo permainų. O Karlui Malone’ui ir Gary Paytonui reikėjo žiedo. Šie veteranai nepratęsė sutarčių su savo buvusiais klubais (atitinkamai „Utah Jazz“ ir „Milwaukee Bucks“) ir prisijungė prie Shaqo ir Kobe. Taip atsirado pirmasis NBA istorijoje „Didysis ketvertas“.
Vis dėlto 2003–2004 m. sezonas toli gražu nebuvo geriausias nė vienam šio ketvertuko nariui. K. Malone’ą, Sh. O’Nealą ir K. Bryantą nuolat kamuodavo traumos, K. Bryantui susikaupti trukdė ir sekso skandalo šleifas (jis buvo kaltinamas dėl devyniolikmetės viešbučio darbuotojos išprievartavimo). Nepaisant to, komanda sugebėjo pasiekti NBA finalą, tačiau ten penkerių rungtynių serijoje turėjo pripažinti be ryškių žvaigždžių žaidusios, tačiau komandine dvasia spinduliavusios „Detroit Pistons“ ekipos pranašumą.
Po šio sezono K. Malone’as baigė savo šlovingą karjerą taip ir nelaimėjęs žiedo, Sh. O’Nealas išėjo į „Miami Heat“, G. Paytonas – į „Boston Celtics“, o vietoj Ph. Jacksono komandos treniruoti atvyko Rudy Tomjanovichus. Sudėtyje liko vienintelis K. Bryantas, aplink kurį „Lakers“ pradėjo formuoti naują komandą.
„Boston Celtics“ 2007–2008 m.
Bostono ekipa yra tituluočiausia NBA lygos istorijoje. Tačiau po Larry Birdo ir Co. eros pabaigos 1994 m. klubą ištiko stagnacija. Pirmasis šviesos spindulys tamsiame klubo ateities tunelyje buvo 1998 m. naujokų biržoje pakviestas Paulas Pierce’as. Su jo atėjimu komanda iš nuolatinės atsilikėlės virto į bent jau kietą riešutėlį Rytų konferencijoje, tačiau misija „NBA čempionų titulas“ vyrukams iš Bostono vis dar buvo neįmanoma.
2007 m. vasarą tuometis klubo generalinis vadybininkas Danny Ainge’as kartu su vyriausiuoju treneriu Docu Riversu nusprendė, kad reikia imti drastiškų priemonių ir sugrąžinti klubui-legendai buvusią šlovę. Jie iškeitė vieną komandos dalį į kone geriausią lygos snaiperį Ray’ų Alleną, o kitą – į naudingiausio žaidėjo prizą 2006–2007 m. gavusį Keviną Garnettą. Spragas užkamšę NBA vidutiniokais, komandos vadovai žaidimo vadžias visiškai atidavė į P. Pierce’o, R. Alleno ir K. Garnetto rankas.
Jų trejetas iki šiol yra pasiaukojimo, asmeninių norų užmiršimo ir troškimo dirbti kartu pavyzdys. Šie trys banginiai jau pirmajame savo sezone užtikrintai nuvedė „keltus“ iki NBA finalo, kur jų laukė amžini priešininkai „Lakers“ krepšininkai. Šešerios rungtynės ir „Celtics“ dovanoja Bostonui čempionų žiedus po 22 metų pertraukos.
„Miami Heat“ 2010–2011 m.
LeBrono Jameso „Sprendimo“ drama iki šiol sklando pasityčiojimų ir internetinių juokelių pavidalu. Po to, kai kone visi specialistai ir gerbėjai pradėjo abejoti „Išrinktojo“ (tokiu pavadinimu išėjo pirmasis straipsnis „Sports Illustrated“ žurnale, kai būsimoji NBA žvaigždė dar mindė mokyklos slenkstį) sugebėjimais padaryti savo draugus geresnius ir galų gale atvesti komandą į lygos viršūnę, pačiam žaidėjui trūko kantrybė. Supratęs, kad prisijungti prie geros kompanijos yra paprasčiau nei tą kompaniją sukurti, jis susikrovė lagaminus ir išvyko į Floridą. Pas Dwyane’ą Wade’ą, kartu pasikviesdamas ir Chrisą Boshą. Taip geriausi 2003 m. NBA naujokų biržos produktai atsidūrė vienoje komandoje.
Rezultatas? Komanda (ypač LeBronas Jamesas) nuolat buvo po didinamuoju stiklu ir kai pirmąjį savo sezoną kartu „Miami Heat“ trejetas pasiekė finalą, atrodė, jog jų nesustabdys niekas. Tačiau čia savo žodį tarė Dirkas Nowitzki ir „Dallas Mavericks“ – serija 4:2 ir kritikos lavina ant „Heat“ lyderių. Visi pradėjo kalbėti, jog LeBronas yra tarsi užkeiktas ir niekada nelaimės NBA žiedo. Vis dėlto antrasis sezonas šią jo svajonę pagaliau išpildė: 2011–2012 m. sezono finalo serijoje nugalėta jauna „Oklahoma City Thunder“ komanda.
„Los Angeles Lakers“ 2012–2013 m.
„Lakers“ klubas, regis, nusprendė žengti jau žinomu keliu – jei negali laimėti su esama komanda, pritrauk į ją desperatiškai žiedo besivaikančias lygos žvaigždes. Taip šios vasaros pradžioje iš Finikso į Los Andželą atvyko vienas geriausių pastarųjų dešimties metų lygos įžaidėjų Steve’as Nashas, o rugpjūtį po keturšalių mainų parašą ant sutarties su „Lakers“ padėjo grėsmingiausia dabar lygoje esanti jėga po krepšiais Dwightas Howardas.
S. Nashą dar galima suprasti – tiek metų, jėgų ir noro šiai lygai atidavęs Kanados krepšinio brangakmenis neabejotinai nusipelno trofėjaus, – o D. Howardo verkšlenimai dar būnant „Orlando Magic“ nariu stipriai supurtė pasitikėjimą šiuo žaidėju ir simpatijas jam. Taip, jis taip pat nori žiedo. Taip, jis jo tikrai vertas. Tačiau toks nenoras ginti buvusios komandos spalvas? Komandos, kuri išaugino jį kaip žaidėją ir kuri stengėsi padaryti viską, kad lyderis jaustųsi gerai.
D. Howardas Orlande gerai nesijautė. Įdomu, kaip jis jausis šį sezoną, kai aplink jį bus tokie žaidėjai kaip K. Bryantas, Pau Gasolis ir S. Nashas. Ar didysis ketvertas grąžins geriausius „Lakers“ laikus? Žinant K. Bryanto nenorą dalytis kamuoliu ir jautrų D. Howardo charakterį, galima tuo ir suabejoti.
