Lietuvoje veikiančių švedų įmonių vadovai teigia, kad mūsų šalis – patraukli verslo plėtrai. Tą patį apie Švediją sako ir ten eksportuojantys ar projektus vykdantys Lietuvos verslininkai.
„Švediškoms įmonėms Lietuva yra patraukli“, – sakė Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin. Švedijos ambasados ir Švedijos prekybos tarybos biuro atliktos apklausos, kurioje dalyvavo 44 iš 130 Lietuvoje aktyviai veikiančių švediško kapitalo įmonių, duomenimis, šios šalies įmonės Lietuvoje šiemet ketina investuoti daugiau nei 230 mln. litų. Per ateinančius kelerius metus šių įmonių investicijų srautas turėtų ūgtelėti iki 245 mln. litų.
Anot švedų, vieni patraukliausių aspektų verslui Lietuvoje yra kvalifikuoti darbuotojai, sąlyginai mažos veiklos išlaidos, geografinė padėtis ir ekonomikos vystymosi perspektyvos. Taip pat – stabili politinė aplinka, gera gyvenimo kokybė, pelninga rinka, geros sąlygos verslui pradėti, puiki mobiliojo ryšio ir telekomunikacijų infrastruktūra.
„Respondentų nuomone, kompetentingų darbuotojų pasiūla pardavimo, plėtros ir gamybos srityse Lietuvoje yra gera. Vis dėlto šalyje juntamas specifinių sričių specialistų trūkumas. Ypač inžinierių, programinės įrangos kūrėjų ir techninį išsilavinimą turinčių asmenų“, – tyrimo rezultatus komentavo C. Ruthström-Ruin.
69 proc. apklausos dalyvių taip pat pažymėjo, kad lietuviams trūksta kūrybiškumo ir iniciatyvos. Tarp opiausių klausimų, kurie turėtų būti sprendžiami artimiausiu metu, respondentai įvardijo mokėjimo terminų nesilaikymą. Kad valstybinės įstaigos mokėjimo terminų visiškai nesilaiko arba laikosi iš dalies, teigė 44 proc. respondentų. 23 proc. apklausos dalyvių tokią pat nuomonę išdėstė apie privačias įmones.
Įdomu tai, kad 67 proc. respondentų užsiminė apie korupcijos įtaką jų verslui. Tačiau per pastaruosius trejus metus su šiuo reiškiniu susidūrė tik 15 proc. apklaustųjų. Kritiškai švedų verslas atsiliepė ir apie Lietuvos žiniasklaidą – ją kaip visiškai nepatikimą, mažai patikimą arba iš dalies patikimą informacijos šaltinį vertino 84 proc. respondentų.
Švedija rūpi, bet Norvegijoje lengviau
„Šiuo metu plėtojame paslaugas į Skandinaviją, bet sakyčiau, kad mums geriau sekasi Norvegijoje negu Švedijoje“, – sakė Vytautas Švykas, bendrovės „Švykai“ direktorius. „Švykai“ teikia specializuotas tiltų remonto, pramoninių objektų ir laivų antikorozinio remonto, pastatų konstrukcijų priešgaisrinio padengimo ir apšiltinimo bei pramoninio valymo paslaugas.
Gręžtis į Skandinavijos šalis trijų brolių Švykų valdomą įmonę paskatino 2008 m. prasidėjusi ekonomikos ir finansų krizė. Švedija pasirodė patraukli dėl geografinio artumo ir ten vyraujančio mentaliteto.
Pernai „Švykai“ įgyvendino pirmą projektą Švedijoje ir užsibrėžė ambicingą tikslą – įsitvirtinti Skandinavijos ir Beniliukso šalių rinkoje. Tiesa, V. Švyko teigimu, šiuo metu įmonė rimtų partnerių Švedijoje neturi, tačiau sparčiai vysto veiklą Norvegijoje – šiuo metu ten vykdomi du projektai, vyksta derybos dėl trečio.
V. Švyko teigimu, tiek Švedija, tiek Norvegija yra patraukli rinka Lietuvos įmonėms. Turint gerą produktą įeiti į šias rinkas tikrai galima, o tenykščiai partneriai laikosi pasirašytų sutarčių. „Jeigu kontraktas pasirašytas, pasitikėti galima. Tikrai įvyks taip, kaip parašyta“, – kalbėjo V. Švykas.
Vis dėlto, kalbėdamas apie švedų iniciatyvumą, V. Švykas apie šios šalies verslininkus atsiliepė taip pat, kaip šie atsiliepė apie lietuvaičius: „Tas vertinimas, kad lietuviai nėra iniciatyvūs… Tą patį galima pritaikyti ir švedams. Jeigu jiems viskas yra gerai, jeigu jie turi rinką, iniciatyvos labai sunku iš jų gauti, jeigu kalbame apie bendro verslo steigimą. Tikrai nelengva surasti švedą, kuris būtų iniciatyvus, priimtų idėjas ir jas plėtotų.“
„Švykų“ vadovas taip pat teigė nesidomintis Skandinavijos šalių žiniasklaida ir buvo linkęs pateisinti dėl vėluojančių atsiskaitymų švedų kritikuojamas Lietuvos įmones. Tai esą gali vykti ne dėl piktos verslininkų valios, o dėl natūralių verslo procesų – įmonės esą neuždirba tiek, kiek joms reikia, ir bankrutuoja. Dėl to, anot V. Švyko, ši problema ir atsiranda.
Atradę Švediją neišsižada Rusijos
Tačiau Alfredas Zigmantas, plastikinių ir guminių produktų gamybos įmonės „Stigma“ generalinis direktorius, švedus apibūdinęs kaip „žodžio žmones“, pritarė jų išsakytai kritikai dėl vėluojančių atsiskaitymų.
„Lietuviai – tokie žmonės. Žiūrėkime tiesai į akis. Mes esame melagiai. Mes nesame rimti verslininkai. Dauguma yra tokie, kurie laiku nesumoka. Kiek dirbu su Lietuvos įmonėmis, problemų dėl mokėjimų kyla visada. Jeigu turi sumokėti per 30 dienų, geriausiu atveju sumokės per 50“, – piktinosi A. Zigmantas. Švedai, anot jo, elgiasi priešingai – duotą pažadą visuomet įvykdo.
Tiesa, prieštaringa kai kurių Lietuvos įmonių reputacija „Stigmai“ bėdų nesukelia, mat kiekviena įmonė pati kuria savo įvaizdį. „Gaminame švedams ir švedai apie mus susidarę gerą nuomonę. Niekada nevėluojame su prekių pristatymu ir mokame laiku, kai perkame prekes“, – sakė bendrovės vadovas. Tarp jo įvardytų partnerių Švedijoje – ir tokios žinomos bendrovės kaip „Saab“ ar „Rehau“.
„Darbus į Švediją norime tik plėsti, – kalbėjo A. Zigmantas. – Įmonės darbų apimtys pernai iš viso augo 40 proc., o per pirmąjį šių metų pusmetį – 13 proc. Kiek planuojame, negaliu tiksliai pasakyti, nes projektai ateina ne taip greitai ir ne taip lengvai. Tai yra didelis ir nuoseklus darbas. Turime planų, bet dar nenoriu jų atskleisti.“
„Atrasti Švediją mus paskatino 1998 m. Rusijos krizė. Tuo metu mes dirbome tik su Rusija ir įvyko, kaip įvyko. Mes labai nukentėjome, bet atsitiesėme. 1999 m. „susirišome“ su švedais, su koncernu „Saab“, – pasakojo A. Zigmantas. Jis pridūrė, kad Rusijos įmonė neužmiršo – šios didžiulės rinkos atsisakyti esą nevalia.
Išbandė Švedijos viešuosius pirkimus
Veikla Švedijoje patenkinta ir bendrovė „Algoritmų sistemos“, kurianti informacines sistemas didelėms ir vidutinio dydžio organizacijoms bei programas įmonių verslo procesams automatizuoti.
„Šiuo metu turime dvi pasirašytas programinės įrangos kūrimo sutartis su Švedijos įmonėmis. Labai džiaugiamės, kad esami klientai mumis patenkinti, vertina atliktų darbų kokybę ir siekia didesnio bendradarbiavimo“, – sakė bendrovės komercijos direktorė Elena Vengrienė.
Kalbėdama apie švedus kaip apie verslo partnerius, ji juos apibūdino kaip disciplinuotus, kryptingus, besilaikančius duoto žodžio ir to paties besitikinčius iš lietuvių.
Anksčiau skelbta, kad „Algoritmų sistemos“ pernai išbandė Švedijos viešuosius pirkimus – laimėjo viešąjį konkursą atliekų valdymo planavimo informacinei sistemai sukurti. Ši sistema leidžia palyginti skirtingus atliekų tvarkymo būdus ir pasirinkti patį ekonomiškiausią.
Ragina tobulinti pardavimo įgūdžius
VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas IQ sakė, kad Lietuvos verslas atranda Skandinaviją, kurios ekonomika stabiliai auga, o perkamoji galia ir toliau išlieka viena aukščiausių pasaulyje. Skandinavija įvardijama ir kaip prioritetinė Lietuvos įmonių eksporto kryptis 2009–2013 m. eksporto plėtros strategijoje.
„Kalbėdami apie šią rinką išskirtume Švediją, kurioje mūsų verslas ypač aktyviai dirba. Galime pasidžiaugti, kad jau dirbančios įmonės plečia savo veiklą, o jų sėkmė padrąsina eksporto naujokus taip pat žengti į šią šalį“, – kalbėjo P. Lukauskas.
Anot jo, Švedijos rinka patraukli Lietuvos verslininkams dėl patogaus susisiekimo, produkcijos transportavimo, eksporto plėtros galimybių kur kas didesnėje nei Lietuvos rinkoje ir patikimų Švedijos partnerių, kurie orientuojasi į ilgalaikių bei stabilių partnerystės ryšių kūrimą ir teigiamai atsiliepia apie Švedijoje dirbančias Lietuvos įmones.
„Pagrindiniai Lietuvos įmonių konkurenciniai pranašumai – lankstumas, aukšta darbuotojų kvalifikacija, produkcijos ir teikiamų paslaugų kokybė bei mažesnės kainos. Tačiau papildomo dėmesio reikalauja pardavimo įgūdžių Skandinavijos rinkose tobulinimas“, – pažymėjo „Verslios Lietuvos“ vadovas.
Statistika
2011 m. pabaigoje Švedijos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje sudarė 5,74 mlrd. litų. Lietuvos TUI Švedijoje siekė 4,73 mln. litų.
Lietuvos verslininkai į Švediją eksportavo prekių ir paslaugų už 2,49 mlrd. litų, o Švedijos verslininkai į Lietuvą – už 2,59 mlrd. litų.
