Į nacionalinę politiką siekiančiam sugrįžti Rolandui Paksui durys į Seimą bent šiemet gali likti užvertos. Taip atsitiktų, jei Konstitucinis Teismas (KT) nuspręstų, kad, norint leisti nušalintajam prezidentui dalyvauti Seimo rinkimuose, reikia pataisyti Konstituciją. O tai užtruktų.
KT turi priimti teigiamą atsakymą dėl leidimo nušalintajam prezidentui dalyvauti rinkimuose – tai padaryti įpareigoja Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) išvada. Jei reikia, šiam įpareigojimui įgyvendinti turi būti pakeisti teisės aktai. KT kartą jau yra paskelbęs, kad Konstitucijoje nėra numatyta galimybė į Seimą grįžti priesaiką sulaužiusiems politikams.
Šių metų gegužės mėnesį dalis parlamentarų kreipėsi į KT prašydami išaiškinti, ar balandį Seimo priimtas prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytas įstatymas projektas, leidžiantis šiurkščiai pažeidusiems Konstituciją ar priesaiką sulaužiusiems asmenims po ketverių metų kandidatuoti į Seimą, atitinka aukščiausią šalies įstatymą.
Partija „Tvarka ir teisingumas“, vadovaujama R. Pakso, jau yra Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikusi savo kandidatų prašymus dalyvauti rinkimuose į Seimą, vyksiančiuose spalio 14 d. Partiją ir jos kandidatus kaip rinkimų dalyvius VRK turi patvirtinti iki rugsėjo 3 d. Tačiau iki to laiko gali nebūti KT išvados.
Kartą jau nusprendė
2004 m. iš prezidento posto pašalintam R. Paksui viltį sugrįžti į Lietuvos politinę erdvę sugrąžino EŽTT, 2011 m. konstatavęs, kad Lietuvos priimtas draudimas būti renkamam visą gyvenimą yra neteisingas. KT tų pačių metų spalį pareiškė, kad dėl Strasbūro teismo išvados privalu papildyti Konstituciją.
Buvęs KT teisėjas Vytautas Sinkevičius linkęs manyti, kad KT išvada dėl įstatymo atitikties Konstitucijai bus tokia pati kaip ir prieš metus – toks įstatymas negali galioti, kol dėl priesaiką sulaužusių ir Konstituciją pažeidusių asmenų nėra numatyta išimtis pačioje Konstitucijoje.
„Strasbūro numatytą prieštaravimą galima suderinti tik darant konstitucines pataisas. Konstitucija, kokia buvo, tokia ir liko, tad Seimo priimtas įstatymas savaime negali galioti“, – aiškino V. Sinkevičius. Šiuo metu Mykolo Romerio universitete dėstantis profesorius galimą KT poziciją aiškino ir tuo, kad kartą teismas jau yra išreiškęs savo poziciją, o naujų aplinkybių naujai interpretuoti Konstituciją neatsirado, tad pateikdamas kitokią išvadą KT diskredituotų pats save.
Per šį laiką, kai buvo paskelbta KT pozicija dėl reikalingų pataisų, teismo sudėtis nepasikeitė – pastarąjį kartą KT ji atnaujinta praėjusių metų kovo mėnesį. Į teisėjų gretas tąkart priimtas ir Dainius Žalimas, atstovavęs Lietuvai Strasbūre byloje dėl R. Pakso, po EŽTT paskelbto sprendimo teigęs, kad gali prireikti pataisų Konstitucijoje.
Tam, kad Konstitucija būtų papildyta pataisomis, gali prireikti mažiausiai 3 mėnesių: Seimas dėl pataisų turi balsuoti du kartus, tarp abiejų balsavimų turi būti padaryta ne trumpesnė nei 3 mėnesių pertrauka. Kiekvieno balsavimo metu prireiktų bent dviejų trečdalių parlamentarų balsų.
Jei KT vis dėlto nuspręstų laikyti Seimo rinkimų įstatymo pataisas neprieštaraujančias pagrindiniam šalies įstatymui, rizikuotų savo įvaizdžiu visuomenėje. Tokiu atveju R. Paksas galėtų bandyti pasipelnyti populiarumo taškų teigdamas, kad Konstitucijos aiškintojai anksčiau neteisėtai užkirto kelią į nacionalinę politiką.
Jei KT vis dėlto pateiks išvadą, kad įstatymo projektas šį kartą neprieštarauja Konstitucijai, jis įsigaliotų iš karto ir R. Paksas galėtų dalyvauti rinkimuose į Seimą jau šiemet – anksčiau priimtas įstatymas būtų tiesiog papildytas konstituciniu išaiškinimu. Tokį scenarijų piešia kitas buvęs KT teisėjas Stasys Šedbaras, šio Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas: „Niekur nematau, kad Konstitucijoje būtų parašytas draudimas, jog toks žmogus negali kandidatuoti. Manau, viskas čia bus išspręsta paprastuoju būdu – bus pateikta nauja išvada, kad įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, ir taip bus panaikinta ankstesnė išvada.“
Nėra ko prarasti?
Seimo rinkimų įstatyme numatyta, kad kandidatų paraiškas VRK privalo patvirtinti per 10 dienų. „Tvarkos ir teisingumo“ kandidatus komisija planuoja registruoti rugsėjo 3 d. Jei iki to laiko dar nebus paskelbtas KT sprendimas, komisija ruošiasi priimti atskirą sprendimą. Kaip teigė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, R. Pakso atvejis – pirmas toks rinkimų istorijoje, todėl kandidato registravimo terminą gali būti nuspręsta atidėti iki tada, kai KT pateiks išvadas. Tokios išimtys įstatyme nenumatytos, tačiau nekalbama ir apie atvejus kaip šis, tad, Z. Vaigausko teigimu, bus stengiamasi „laisviau interpretuoti įstatymą“.
Jei R. Paksas vis dėlto bus išbrauktas iš kandidatų sąrašų, pirmu numeriu rinkimuose būtų antrojoje vietoje įrašytas kandidatas, šiuo atveju – Valentinas Mazuronis.
Tiesa, ir R. Paksas nėra aiškiai pasakęs, kad dėl kėdės Seime atsisakytų vietos EP. Taigi jei politikas neplanuoja eiti į Seimą ir sąraše yra tik dėmesiui patraukti, net ir neleidus jam šiemet kandidatuoti, didelės žalos nebūtų, mat ir neigiamas sprendimas padėtų pritraukti rinkėjų dėmesį.
