Likus kiek mažiau nei dviem mėnesiams iki Seimo rinkimų, parlamentarai taip įsijautė į priešrinkimines kovas, kad ėmė balansuoti ties įstatymo pažeidimo riba.
Rudens sesiją rugsėjo 10 d. pradėsiantys parlamentarai paprastus Seimo posėdžius iki spalio 14 d. vyksiančių rinkimų greičiausiai rengs tik kartą per savaitę – antradieniais. Įprastai jie posėdžiauja du kartus – antradieniais ir ketvirtadieniais.
Apie planuojamą naujovę pranešusi Seimo vicepirmininkė, Darbo partijos frakcijos narė, Virginija Baltraitienė aiškino, kad mėnesį apsiriboti viena posėdžių diena per savaitę svarstoma todėl, kad parlamente priimti spendimus sudėtinga, o artėjant rinkimams tai taps dar sudėtingiau.
Prasilenkia su Seimo Statutu?
Seimo nariai šį siūlymą vertina skirtingai, o politologas Vytautas Dumbliauskas svarsto, ar jį įgyvendinus nebūtų pažeistas Seimo Statutas.
„Jeigu Seimo nariai rastų galimybių konstruktyviai dirbti, aš būčiau darbo įprastu režimu šalininkas. Rinkiminei kampanijai, manau, dienų pakanka“, – sakė Jurgis Razma, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas.
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šaulienė taip pat teigė mananti, kad Seimas galėtų dirbti įprastu režimu, bet nuogąstavo, kad gali neužtekti kvorumo, reikalingo įstatymams priimti. „Jeigu apsisprendžiame, kad konkretus įstatymas turi būti priimtas, jį galima priimti ir dirbant vieną kartą per savaitę“, – svarstė pašnekovė. Ji priminė, kad dabartinis Seimas po rinkimų dirbs dar maždaug mėnesį, ir neatmetė galimybės, kad tuomet parlamentarai galėtų atidirbti posėdžiaudami, pavyzdžiui, tris kartus per savaitę.
Tačiau politologas V. Dumbliauskas negailėjo kritikos tokiam parlamentarų sumanymui: „Mano galva, tai – egoistinis noras turėti daugiau laiko. Visi jie nori būti perrinkti, tai normalu. Bet, mano galva, jie pažeidžia Seimo Statutą. O Seimo Statutas turi įstatymo galią, tad čia žaidimas ties įstatymo pažeidimo riba. Žmogiškai galima suprasti, bet tai pažeidimas, ir vertinti reikia tik neigiamai.“
Prieš rinkimus sprendimų nesitiki
Prieš kurį laiką premjeras Andrius Kubilius sakė besitikintis, jog iki spalio 14-ąją vyksiančių Seimo rinkimų bus priimti įstatymai, susiję su pensijų reforma, teritorijų planavimu, centralizuotu valstybės turto valdymu. Taip pat jis minėjo šilumos ūkio pertvarką ir Darbo kodekso pataisas. Tačiau patys Seimo nariai, regis, nesitiki nuveikti didelių darbų iki rinkimų.
„Nėra lengva įvardyti tokį projektą, kurį būtų reikalinga ir kartu realu tikėtis priimti dabartinės sudėties Seime prieš rinkimus. Būtų puiku, jeigu visos frakcijos, atmetusios priešrinkiminius viešųjų ryšių planus, susėstų ir susitartų dėl pensijų sistemos reformos, dėl santykio tarp privačių kaupimo fondų ir „Sodros“, – dėstė J. Razma. Jis pridūrė, kad būtų svarbu priimti ir policijos sistemos reformą, įstatymus, padėsiančius geriau reglamentuoti operatyvinę veiklą.
I. Šiaulienė taip pat sutiko, kad Seimo sesijos pradžia nebus tokia intensyvi kaip įprastai. Vis dėlto ji vardijo, kad reikia priimti sprendimus dėl namų renovacijos, alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo.
„Sprendimai, kurie bus priimti „po rinkimų spaudimu“, bus ne patys geriausi. Racionalumas tikrai sumažės. Bet mes negalime sakyti: „Seimo nariai, būkite geri, nepriimkite jokių sprendimų, – kalbėjo V. Dumbliauskas. – Parlamentarai iš esmės priiminės sprendimus, kurie jiems bus naudingi. Valdantieji turės sprendimų, kuriuos norės priimti. Opozicija irgi turės interesų.“
Įspėja dėl poveikio ekonomikai
Savo ruožtu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, pristatydamas naują banko parengtą šalies ekonomikos apžvalgą, įspėjo, jog priešrinkiminis politikų elgesys kelia grėsmę šalies ūkio raidai.
N. Mačiulis prognozavo, kad nedarbo mažėjimas bus mažai juntamas. Tai esą susiję ne tik su prastomis tendencijomis euro zonoje ar neigiamais lūkesčiais, bet ir su partijų priešrinkiminiais pažadais, struktūriniu nedarbu bei nepavykusiais bandymais padidinti darbo santykių lankstumą.
„Daugeliui partijų žadant radikaliai padidinti minimalų atlyginimą, naujų darbo vietų kūrimas bus lėtesnis, o nekvalifikuotų darbo vietų kūrimas – atidedamas“, – pridūrė ekonomistas. Jis skaičiavo, kad iki 850 litų padidinta minimali mėnesinė alga (MMA) sudaro 43 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Nuo sausio 1 d. MMA padidinus iki 900 litų, šis santykis pasiektų 45 proc.
Neigiamos įtakos ekonomikos augimui vidutiniu ir ilgu laikotarpiu, anot N. Mačiulio, turėtų ir kai kurių partijų planai atsisakyti aukštojo mokslo, valstybės įmonių efektyvumo didinimo ir kitų reformų bei energetinių projektų vystymo.
