Išsivysčiusiose šalyse fiksuojami ligų, kurioms kelias užkertamas skiepais, protrūkiai. Gydytojai teigia, jog dėl mirčių kalti skiepus ignoruojantys asmenys.
Šiemet Lietuvoje kilo susirgimų kokliušu banga – per pirmąjį šių metų pusmetį užfiksuoti 82 ligos atvejai, vienas ligonis mirė. Susirgimų daugėja kas mėnesį, tad imunologai spėja, kad jų skaičius šiemet gali viršyti 2009 m. rekordą, kai buvo užfiksuoti 233 ligos atvejai. Praėjusiais metais kokliušu sirgo 30 žmonių, metais prieš tai – vos 19. Susirgimų daugėja ir kitose Europos šalyse, tuo metu JAV artėja prie epidemijos slenksčio.
Gydytojai teigia, kad dėl augančio sergamumo iš dalies kalti ir nesiskiepijantys. Nors tarp susirgusiųjų tik dalis yra negavusiųjų nė vienos iš penkių rekomenduojamų kokliušo vakcinų, virusas staigiai plinta – imuniteto neturintys asmenys didina viruso nešiotojų ratą. Šiemet nuo kokliušo miręs ligonis – pusės metų kūdikis, neskiepytas nuo šios ligos. Susirgusį vaiką motina gydė žolelėmis – tokie veiksmai tėvams gali baigtis baudžiamąja atsakomybe dėl galimai įvykdytos žmogžudystės.
Išsivysčiusiose šalyse taip pat daugėja susirgimų tymais. Šiemet Europos Sąjungoje užfiksuota puspenkto tūkstančio šios ligos atvejų, iš jų 95 proc. – Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje bei Rumunijoje. Dėl žmonių kelionių ši liga gali pasiekti ir kitas bendrijos nares.
Šiuo metu vakcinomis reguliuojamos 28 ligos. Teoriškai „sterili“, tai yra imunologiškai atspari, visuomenė gali iki minimumo sumažinti susirgimus bet kuria šių ligų. Tam, kad būtų galima beveik panaikinti susirgimus, imunitetą skirtingoms ligoms turi turėti vidutiniškai 80–95 proc. kiekvienos šalies gyventojų (priklausomai nuo ligos, gyvenimo sąlygų, šalies klimato ir kitų aplinkybių).
Aktyvi vakcinacija ir kitaip suvaldyti susirgimai iš pasaulio ligų žemėlapio jau išgujo raupus, netrukus tikimasi visiškai panaikinti ir poliomielitą. Iki 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) buvo užsibrėžusi iš ligų sąrašo išbraukti ir tymus bei raudonukę, tačiau šių planų greičiausiai nebus spėta įvykdyti.
Skiepas – ir iš solidarumo
Imunitetui įgyti tėra du būdai – persirgti konkrečia liga arba apsisaugoti nuo jos skiepijantis. Saugiai gali jaustis ir nesiskiepijantys, jei vakcinas gavusių asmenų skaičius atitinka PSO rekomenduojamas ribas (80–95 proc.). Tačiau sąmoningai nesiskiepijantys rizikuoja, kad taip besielgiančiųjų dalis peržengs vadinamąją saugią ribą.
„Tai tiesiog pasyvus naudojimasis tuo, ką padarys kiti. Net ir tokiu atveju statome vaikus į pavojų jų neskiepydami – kai kurios ligos itin pavojingos, baigiasi mirtimi, tad priešinimasis vakcinoms – neatsakomybė prieš savo vaikus, artimuosius ir visuomenę“, – teigia habilituotas medicinos mokslų daktaras Vytautas Usonis.
Gydytojai nerekomenduoja skiepų tik mažai daliai žmonių, nesudarančių kritinės masės ir imunologiškai atsparioje visuomenėje nerizikuojančių susirgti vakcinomis reguliuojamomis ligomis.
Tačiau pastaruoju metu daugėja tėvų, atsisakančių skiepyti kūdikius ir mažamečius vaikus privalomomis vakcinomis. Per dešimtmetį labiausiai padaugėjo atsisakančiųjų atžalas skiepyti nuo tymų, epideminio parotito (kitaip – kiaulytės) bei raudonukės. Nuo 2001 m. paskiepytų vaikų dalis sumažėjo nuo 97,4 proc. iki 93,7 proc. 2–3 proc. punktais sumažėjo ir vakcinacijų nuo poliomielito, hepatito B bei tuberkuliozės.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė aiškina, kad vos kelių procentų pokytis yra reikšmingas: „Supraskime – kasmet tų nepaskiepytų vaikų daugėja. Kartu daugėja ir potencialių ligų sukėlėjų nešiotojų.“
Specialistai skeptikams aiškina, kad be vakcinų žmonių mirštamumas nuo įvairių ligų būtų kur kas didesnis. ULAC atstovė teigė, kad, didėjant nesiskiepijančių žmonių skaičiui, proporcingai didėja susirgimų skaičius – tokia tendencija pastebima ir Europoje pastaruoju metu siaučiančių tymų atveju.
Tačiau dėl plintančių ligų kalti ne tik tėvai, neskiepijantys vaikų, – Lietuvoje suaugusieji itin pasyviai skiepijasi tiek nuo rekomenduojamų ligų, tiek nuo tų, kurių vakcinų nėra turėję vaikystėje. Pavyzdžiui, vėjaraupiais 2011 m. susirgo 364 suaugę asmenys, per pirmus penkis šių metų mėnesius – jau 467, tačiau pernai savanoriškai pasiskiepijo vos 40 asmenų.
Legendos ir tikrovė
Lietuvos dar nepasiekė Vakaruose plintantis antivakcininis judėjimas, kurio šalininkai teigia, kad kūdikiams ir vaikams turi būti sudaromas ne toks dažnas skiepų kalendorius, o tėvai neturi būti smerkiami, jei neleidžia skiepyti nuo tam tikrų ligų.
Vienas argumentų – berniukų neprivalu skiepyti nuo raudonukės, nes ši liga pavojinga tik mergaitėms. Tačiau medicinos mokslų daktaras V. Usonis aiškina, kad tokia praktika grasina visos visuomenės sveikatai: „Raudonuke užsikrėtusi nėščia moteris rizikuoja arba prarasti kūdikį, jei nėštumas yra kelių savaičių, arba susilaukti vaiko su garantuotais išsigimimais. Berniukai, vyrai lengvai perserga šia liga, tačiau reikėtų pagalvoti ir apie etinį aspektą – kas, jei darželį lankantis nuo raudonukės neskiepytas berniukas apkrečia nėščią auklėtoją?“
Panašių legendų sklando ir dėl parotitinės infekcijos – esą ši liga pavojinga tik berniukams. Tačiau, kaip aiškino V. Usonis, liga nevaisingumu grasina abiem lytims, tačiau mergaites užklupusią kiaulytę sunkiau atpažinti iš išorinių simptomų.
Egzistuoja ir kitas požiūris – esą stiprų imunitetą turintys suaugusieji neprivalo skiepytis nuo tokių ligų kaip gripas. Bet ir šiuo atveju, V. Usonio teigimu, žaidžiame su sveikata ir gyvybe: „Visoje Europoje užregistruojama daug mirčių tiek nuo gripo, tiek nuo jo sukeltų komplikacijų. Kad ir koks žmogaus imunitetas būtų, virusas geba prisitaikyti arba „pagauti“ netinkamu metu – kai patiriama daug streso, jaučiamas nuovargis.“
Pamiršta ligų prevenciją
Priešingos pozicijos laikosi gydytojas homeopatas Antanas Januškevičius. Jis aiškina, kad vakcinos nereikalingos nei vaikams, nei suaugusiesiems: „Gyvename labai netinkamoje aplinkoje – žmonės pripratę prie vaistų, bet nesistengia tiesiog užsiimti ligų prevencija. Silpnas imunitetas, užterštumas, stresas yra daugelio ligų priežastys, mes ir sakome, kad su tuo kovoti reikia natūraliais metodais.“
Homeopatijos šalininkas teigia esantis prieš vakcinaciją, nes šios kenksmingos organizmui – sudėtyje yra kenksmingų medžiagų, kurios tampa daugelio ligų priežastimi.
Viena populiariausių homeopatų ir kitų vakcinacijos šalininkų keliamų teorijų – skiepai nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės sukelia autizmą.
Tačiau UALC atstovė D. Razmuvienė tikino, kad šį spėjimą bandęs įrodyti tyrimas buvo atliktas netinkamai – pakartotinių tyrimų metu išaiškėjo, kad šiais skiepais paskiepytų ir neskiepytų vaikų polinkis į autizmą yra vienodas.
