Lietuvoje jau tapo įprasta, kad žiema kelininkus užklumpa iš pasalų. Jiems nepadeda netgi išankstinės sinoptikų prognozės. Tačiau šįkart į netikėtai užkluptųjų kailį pateko grūdų augintojai, eksportuotojai ir valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“. Jiems nepadėjo nei išankstinės prognozės apie laukiamą rekordinį derlių, nei praėjusių metų patirtis.
Grūdų augintojai, eksportuotojai ir valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ jau kurį laiką žarsto vieni kitiems priekaištus. Ūkininkai piktinasi, kad geležinkelininkams nesugebėjus parūpinti reikiamo vagonų skaičiaus, jie priversti grūdus laikyti laukuose. Šie atkerta, kad trūksta ne vagonų, o laivų. Esą eksportuotojai nesugebėjo pasirūpinti laivais, todėl dalis vagonų virsta sandėliais. Pastarosiomis dienomis tokių vagonų suskaičiuojama per 400.
Iš anksto nepasiruošė
Požymių, kad šiųmetis derlius bus didesnis nei anksčiau, buvo matyti iš anksto. Tai lėmė ne patyrusius grūdų augintojus lydėjusi sėkmė, o į grūdų auginimą dėl didesnio pelno „persimetę“ daržovių augintojai. Tad pasirūpinti transportu grūdams neabejotinai buvo galima iš anksto, tačiau grūdų eksportuotojai ir „Lietuvos geležinkeliai“ dar kartą neįvertino situacijos.
„Situacija įtempta. Elevatoriai nebepriima grūdų. Ūkininkai visokiais būdais stengiasi juos kur nors padėti, kai kurie išpila tiesiog lauke. Aš irgi pilu lauke, nes nebeturiu kur dėti“, – sakė ūkininkas Romas Majauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas. Anot jo, grūdai šiuo metu superkami tik iš tų augintojų, kurie pasirūpino išankstinėmis sutartimis. Tačiau pasaulyje kylant grūdų kainai, ūkininkai manė, kad ji kils ir Lietuvoje, todėl sudaryti sutartis skubėjo ne visi.
R. Majausko teigimu, grūdų augintojai, suvieniję jėgas su perdirbėjais, mėgino tartis su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl grūdų pervežimo. „Jie sakė, kad padės, kad išveš, bet atėjus laikui paaiškėjo, kad vagonų nėra. Pavyzdžiui, savaitgalį Vilkaviškio elevatorius gavo du vagonus. Jie išvežė tik 120 tonų, nors į elevatorių buvo atvežta 2 tūkst. tonų. Nežinau, kur tie vagonai važinėja. Nesmagu dėl to“, – nusivylimo neslėpė pašnekovas.
Kiek paprasčiau į susidariusią situaciją žiūrėjo bendrovės „Jonavos grūdai“ generalinis direktorius Vilmantas Tovenskas. Ieškoti kaltų jis nebuvo linkęs: „Ką gali apkaltinti dėl tokio didelio derliaus? Niekas nesitikėjo, kad tiek daug bus. Be to, „Lietuvos geležinkeliai“ iki pat javapjūtės pradžios su eksportuotojais derino vagonų nuomos galimybes. Tačiau šitas dalykas užsitęsė. Galbūt reikėjo anksčiau tai daryti. Be to, trūksta laivų. Viskas susidėjo į vieną krūvą ir išėjo didžiulė problema.“
V. Tovensko teigimu, laivų trūksta todėl, kad eksportuotojai įprastai juos užsakinėja kiek vėlesniam laikui – rugpjūčio pabaigai arba rugsėjo pradžiai. Užsakymus esą reikia suderinti gerokai iš anksto, todėl ne visuomet pavyksta viską numatyti. Tačiau, anot „Jonavos grūdų“ atstovo, šios situacijos sprendimas tėra laiko klausimas – eksportui skirti grūdai pamažu vis tiek bus išvežti į užsienį.
Alternatyvos nevilioja
Savo ruožtu „Lietuvos geležinkeliai“ aiškina, kad iš pradžių grūdininkai įvardijo, jog derliaus išvežimui jiems reikės tūkstančio vagonų parko. Tačiau susumavus klientų paraiškas paaiškėjo, kad pageidaujama 1 409 grūdvežių. „Lietuvos geležinkeliai“ turi 995 grūdams vežti skirtus vagonus, likusius grūdų pervežėjai nuomojasi iš užsienio bendrovių.
Vis dėlto galima kelti klausimą, ar „Lietuvos geležinkeliai“ privalo parūpinti grūdininkams vagonų. Juk jeigu klientas negali išsikviesti taksi (nes taksi įmonė, į kurią jis kreipėsi, tuo metu neturi laisvų automobilių), savarankiškai sprendžia problemą skambindamas kitai taksi bendrovei, o prireikus sumoka daugiau pinigų. Tačiau grūdininkai, regis, to daryti nelinkę.
„Lietuvos geležinkelių“ teigimu, NVS šalyse grūdams skirtų vagonų yra pakankamai. Pagal iš NVS šalių įmonių gautus komercinius pasiūlymus, grūdvežio nuomos kaina parai siekia 153 litus. Palyginimui: „Lietuvos geležinkelių“ nuosavybės teise priklausančio grūdvežio nuomos kaina parai yra apie 51 litą.
„Įmonės, kurioms iš tiesų trūksta grūdvežių, gali arba pačios juos nuomotis, arba kreiptis į „Lietuvos geležinkelius“ dėl tarpininkavimo. Tai, kad įmonės pageidauja tik „Lietuvos geležinkeliams“ priklausančių grūdvežių, rodo, kad grūdų perdirbėjams už vagonus mokėti rinkos kainą yra nepriimtina“, – teigia valstybės įmonė.
R. Majauskas ir V. Tovenskas įvardijo ir dar vieną galimą alternatyvą „Lietuvos geležinkelių“ nuomojamiems vagonams. Ja esą galėtų būti sunkvežimiai, tačiau grūdininkų vėl nevilioja didesnės sąnaudos. V. Tovenskas skaičiavo, kad vežti grūdus geležinkeliu kainuoja maždaug du kartus pigiau nei automobilių transportu. Tačiau pabrangus pirmajam variantui esą būtų galima svarstyti ir apie antrąjį.
