Airija, Graikija, Portugalija, Ispanija, Kipras… Kita šiame valstybių sąraše gali būti ne Italija, o 2007 m. prie euro zonos prisijungusi Slovėnija. Pastaruoju metu sparčiai auga susirūpinimas, kad būtent ši valstybė su ištiesta ranka gali pasibelsti į ES finansinių institucijų duris.
„Tikimybė yra didesnė nei 50 proc.“, – kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis analitikas Nerijus Mačiulis, paklaustas, ar bankų problemų prispaustai Slovėnijai gali prireikti tarptautinių kreditorių paramos. Tačiau finansinė parama Slovėnijai greičiausiai nebūtų didelė našta euro zonos gelbėjimo fondams. Vos 2 mln. gyventojų turinčios valstybės bendrasis vidaus produktas (BVP) sudaro 36 mlrd. eurų, arba 0,4 proc. visos euro zonos BVP.
Nors į recesiją grimztanti euro zona iš tiesų turi daugiau rūpesčių nei parama Slovėnijai, faktas, kad dar vieną pinigų sąjungos valstybę ištiko koma, neabejotinai šį tą reikštų. Jeigu Slovėnija sukluptų, ji būtų pirma buvusi komunistinė valstybė, savarankiškai nesugebėjusi susitvarkyti su savo finansais. Garbės ženklelis, kurį šalis gavo prisijungusi prie euro zonos, virstų pažeminimo žyme, rašo „The Economist“.
Anot N. Mačiulio, šis faktas taip pat reikštų tai, kad euro zonoje ilgėja gelbėjamųjų ir kartu mažėja gelbėtojų sąrašas.
„Slovėnija daro viską, kad tik nereikėtų prašyti tarptautinės paramos bankams“, – prieš kurį laiką Slovėnijos finansų ministrą Janezą Sustersicą citavo naujienų agentūra STA. Ministro žodžiais tariant, pagalbos prašymas būtų kraštutinis situacijos sprendimas. Tą patį kartojo ne vienas aukštas Slovėnijos pareigūnas.
Tačiau tokią dainelę traukė ir kitos euro zonos valstybės, vėliau turėjusios pripažinti, kad savarankiškai su savo problemomis nesusidoros. Pastaruoju metu ilgalaikių Slovėnijos vyriausybės obligacijų pajamingumas perkopė 7 proc. ribą, išpranašavusią paramos paketus kitoms valstybėms. Be to, rugpjūtį trys pagrindinės reitingų agentūros sumažino Slovėnijos skolinimosi reitingą ir taip įspėjo investuotojus apie šaliai gresiantį pavojų.
Slovėnijos (kaip ir Airijos bei Ispanijos) Achilo kulnas – jos bankai. Aukštas blogų paskolų lygis toliau auga – didelės dalies pinigų negali grąžinti juos pasiskolinusios įmonės. Dėl to šalies bankai tampa vis labiau priklausomi nuo Europos centrinio banko teikiamų likvidumo paskolų.
Slovėnijos vyriausybei neseniai teko suleisti 380 mln. eurų injekciją, prilygstančią maždaug 1 proc. šalies BVP, didžiausiam skolintojui „Nova Ljubljanska Banka“. Tuo metu reitingų agentūra „Fitch“ skaičiuoja, jog Slovėnijai iš viso reikėtų 8 proc. jos BVP prilygstančios sumos tam, kad užkamšytų bankų kapitalo skyles.
Tai būtų galima padaryti savarankiškai, jeigu vyriausybė sugebėtų pritraukti finansavimą iš užsienio. Tačiau dėl maždaug 6 proc. BVP siekiančio biudžeto deficito, 47,6 proc. BVP prilygstančios skolos bei problemų bankų sektoriuje, užsienio investuotojai Slovėniją ignoruoja pastaruosius trejus metus.
Galima teigti, kad Slovėnija šiuo metu „susimoka“ už prieš kelerius metus fiksuotą ekonomikos augimą. 2004–2006 m. šalies ūkis vidutiniškai augo po 5 proc. kasmet. 2007-aisiais su 7 proc. augimu Slovėnija buvo greičiausiai auganti ekonomika visoje euro zonoje. Tokį spartų augimą įpūtė neatsakingas kompanijų, ypač susijusių su statybų verslu, skolinimasis.
Nuo eksporto labai priklausomai Slovėnijai pasaulinė ekonomikos krizė tvojo itin smarkiai. 2009 m. šalyje prasidėjo, o 2011 m. atsinaujino recesija. Prognozuojama, kad šiemet šalies ūkis smuks 0,9 proc.
Ekonomikos nuosmukis į dienos šviesą ištraukė daugelį metų maskuotas šalies ekonomikos silpnybes. Bene didžiausia jų – ryški užsienio investicijų stoka. Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos Slovėnijoje pernai sudarė 31 proc. BVP. Tad nepriklausomai nuo to, ar prireiks jai paramos, ar ne, akivaizdu, kad Slovėnija, norėdama išlikti euro klube, turės neatidėliodama imtis didelių reformų.
