Ekologų niūrioms prognozėms, kad Nevėžio upė liks nevalyta, nors tam Savi-valdybė turi 1,7 mln. litų, rodos, lemta išsipildyti. Dar balandį Panevėžio vadovai tvirtino skelbiantys aštuntąjį ir paskutinį kartą konkursą upei išvalyti, o dabar darbo imamasi devintąkart. Kodėl panevėžiečių nesėkme slapta turėtų džiaugtis kaimynai?
Pasinaudotų kaimynai
Vienintelei Panevėžį pusiau kertančiai upei gresia paskęsti žolėse ir virsti dumblu apaugusia pelke.
Ekologų niūrioms prognozėms, kad Nevėžio upė liks nevalyta, nors tam Savivaldybė turi 1,7 mln. litų, rodos, lemta išsipildyti. Dar balandį Panevėžio vadovai tvirtino skelbiantys aštuntąjį ir paskutinį kartą konkursą upei išvalyti, o dabar šio darbo imamasi devintąkart. Desperatiškas upės valytojų paieškas stebinčios kaimyninės savivaldybės paslapčia turėtų džiūgauti – su kiekvienu nesėkmingu konkursu joms didėja tikimybė pasiimti panevėžiečių neišnaudotus milijonus.
Etatiniai dalyviai nenusileidžia
To Lietuvoje dar nebuvo. Panevėžio savivaldybė skelbia devintąjį konkursą Nevėžio upei išvalyti – pašalinti kenksmingomis medžiagomis užterštą dumblą.
Jei Nevėžio nebus spėta išvalyti iki 2013-ųjų birželio 30-osios, Europos Sąjungos skirti 1,5 mln. litų Panevėžiui nuplauks.
Kitų metų vasarą Savivaldybė minės savotišką jubiliejų – nuo pirminio techninio projekto Nevėžio upei išvalyti bus praėję penkeri metai. Per tiek laiko Nevėžio valytojams Savivaldybės siūlomas atlygis nesikeitė – 1,7 mln. Lt.
Etatinė konkurso dalyvė bendrovė „Panevėžio keliai“ už Nevėžio išvalymą prašo milijonu daugiau – apie 2,5 mln. Lt.
Įmonės atstovė spaudai Rasa Čiapienė patvirtino, kad „Panevėžio keliai“ rengiasi dalyvauti ir devintajame konkurse, tačiau Savivaldybės reikalavimus išvalyti iš upės dumblą už mažiau nei 2 mln. Lt įmonės atstovė vadina nerealiais. R.Čiapienės nuomone, Savivaldybei neperskaičiavus kainos ir devintasis konkursas pasmerktas žlugti.
„Kitų savivaldybių darbo praktika rodo, kad kainos visada yra koreguojamos, tik vadovaujantis naujausiais įkainiais galima objektyviai viską apskaičiuoti. Panevėžio savivaldybė kainos neperskaičiavo nuo 2008-ųjų, nors per tą laiką pabrango kuras, buvo pakeista daug įkainių“, – teigė R.Čiapienė.
Valdininkas – ne idiotas
Savivaldybės ekologas Valdas Mačikėnas įsitikinęs, kad 1,7 mln. Lt už dviejų kilometrų upės išvalymą – nušienavimą ir dumblo išsiurbimą bei išvežimą nėra per mažai.
„Nesu idiotas, kad norėčiau už litą nusipirkti dešimties litų vertės daiktą“, – teigė ekologas.
Anot jo, pirmasis Nevėžio upės ruožas nuo J.Biliūno g. iki Maudyklos g., apie 1,2 km, 2007-aisiais buvo išvalytas už 370 tūkst. Lt.
„O dabar neužtenka ir 1,7 mln. Lt. Kodėl taip yra, turiu savo nuomonę, bet negaliu sakyti, nes per daug aštru“, – prasitaria V.Mačikėnas.
Anot jo, nuo 2010-ųjų rugpjūčio, kai buvo paskelbtas pirmasis konkursas antrajam Nevėžio upės ruožui nuo Maudyklos iki Stoties g. išvalyti, kainos pasikeitė nedaug.
„Tokiam darbui užtenka tiek, kiek siūlome. Projektas rengtas 2007–2008 m., kai išgyvenome ekonominį pakilimą, skaičiuotos maksimalios kainos. Per 4–5 metus kainos ne kilo, o krito“, – tvirtino ekologas.
Apsidžiaugtų, jei nesisektų
Panevėžio desperatiškas pastangas už prieinamą kainą surasti Nevėžio valytojus įdėmiai seka kaimynai.
Regiono plėtros tarybai vadovaujantis rajono meras Povilas Žagunis teigia, kad panevėžiečių nesėkmės atveju likusi neišleista 1,5 mln. Lt Europos Sąjungos parama atitektų kuriai nors kitai apskrities savivaldybei, užsimojusiai išvalyti savo vandens telkinius.
Kupiškio rajono savivaldybė yra pateikusi projektą Adomynės dvaro tvenkiniui išvalyti už 358 tūkst. Lt.
Pinigai reikalingi ir biržiečiams, norintiems valyti Širvėnos ežerą. Maždaug prieš mėnesį Biržų savivaldybė baigė pirmąjį projekto etapą – už 3 mln. Lt išvalė 15 ha ežero. Visam ežerui – maždaug 200 ha – išvalyti biržiečiams dar reikia 70 mln. Lt.
Savivaldybės ekologo Vytauto Zurbos teigimu, rangovui surasti užteko vieno tarptautinio konkurso. Nors juo susidomėjo per 10 įmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių, tačiau dalyvavo vienintelė kauniečių bendrovė.
Pasak V.Zurbos, kitos įmonės varžytis dėl užsakymo atsisakė dėl jo specifikos – seklaus ežero.
„Nevėžį galima ir ekskavatoriumi išvalyti, o Širvėnos ežerui reikia specialios technikos. Nieko tokio, jei Panevėžiui nepavyks – mes paimsime tuos pinigus“, – teigė V.Zurba.
Svarbiausias, bet nesėkmingiausias
Tokios nesėkmės, kokią patyrė Panevėžio savivaldybė, pripažįsta dar negirdėjusi Regioninės plėtros departamento Panevėžio apskrities skyriaus vedėja Rita Abaravičiūtė.
„Sunku pasakyti priežastį, kodėl taip nesiseka. Gal ir dėl projekto planavimo yra problemų. Kartais būna neteisingai suplanuotos sumos, kaina neatitinka darbų kiekių.
Nevėžio upės valymo projektas buvo atrinktas kaip labai svarbus regionui. Mes susirūpinę dėl jo įgyvendinimo“, – teigė R.Abaravičiūtė.
| Koją pakišo neteisinga sutartis |
|
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
