Lengvesnė nuosavo verslo pradžia

Naujas įstatymas leis verslą pradėti paprasčiau. Tiesa, visi taškai ant „i“ jame nesudėti.

Kai prieš pusantrų metų žurnalas IQ kalbėjosi su Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento atstovais, jie žadėjo, kad per artimiausius kelis mėnesius smulkiesiems verslininkams gyvenimas turėtų gerokai palengvėti. Nors to pagerėjimo teko laukti kiek ilgiau negu žadėta iš pradžių, bet per pastaruosius metus pasikeitė priežiūros institucijų tonas, atsirado mokestinių lengvatų. O nuo šio rugsėjo įteisinus naujo tipo juridinius asmenis – mažąsias bendrijas, – taps paprasčiau pradėti ir patį verslą.

Mažosios bendrijos, palyginti su šiu metu populiariausiu juridiniu vienetu – uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, turi bent du svarbius pranašumus: joms įsteigti nereikalingas įstatinis kapitalas, o įsteigus direktoriaus ir buhalterio funkcijas, sudarius paslaugų sutartį, galima patikėti atlikti patiems bendrijos nariams. Nusprendus steigti UAB, reikalingas bent 10 tūkst. litų įstatinis kapitalas, tokioje bendrovėje nuolatos reikia samdyti du darbuotojus į minėtas pareigybes, su jais turi būti pasirašoma darbo sutartis. Dar vienas mažųjų bendrijų pranašumas, pagreitinantis procesą, – mažosios bendrijos įsteigimo dokumentų nereikia tvirtinti pas notarą, juos užtenka įregistruoti Juridinių asmenų registre.

Kaip pažymėjo advokatų profesinės bendrijos „Triniti“ advokatas Linas Sabaliauskas, mažosios bendrijos yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys. Tai reiškia, kad mažosios bendrijos dalininkai neatsako pagal mažosios bendrijos prievoles ir, priešingai nei individualios įmonės atveju, jie rizikuoja tik savo įnašu į mažąją bendriją.

Mažosios bendrijos dalininkams, kaip ir UAB akcininkams, numatyta galimybė išsimokėti pelną kelis kartus metuose. Be to, dalininkai gali avansu gauti mažosios bendrijos lėšų savo poreikiams. Vėliau, skirstant mažosios bendrijos pelną, šios lėšos bus išskaičiuojamos iš jas gavusio bendrijos nario dalies.

„Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas svarstė, kad vargu ar dėl paprastesnės formos padaugės steigiamų įmonių. Bet nusprendusiems imtis savo verslo, tai iš tiesų bus palengvinimas. „Laikas parodys“, – prognozėmis nebuvo linkęs dalintis pašnekovas, nors pridūrė, kad įstaigos specialistai šiuo metu sulaukia nemažai užklausų dėl mažųjų bendrijų.

Kaip rodo statistika, verslumo lygis šalyje didėja ir be palankesnio įstatymo. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius buvo įsteigta 18,6 proc. daugiau įmonių negu per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Per 2011 m. naujai įsteigtų įmonių skaičius, palyginti su ankstesniais metais, buvo išaugęs 13 proc.

Tiesa, naujasis įstatymas neužtikrina tokios palankios terpės, kokios galbūt tikėtųsi kai kurie verslo pradinukai. Pavyzdžiui, jame nėra numatyta jokių mokestinių lengvatų. Nors, kaip pastebėjo L. Sabaliauskas, reikalavimus atitinkančios mažosios bendrijos galės naudotis Pelno mokesčio įstatyme numatyta išlyga. Pagal ją bendrovių, kuriose darbuotojų skaičiuos nedidesnis kaip 10 ir kurių pajamos per metus neviršija 1 mln. litų, pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. dydžio tarifą.

Su tam tikrais neaiškumais gali tekti susidurti steigiant bendriją. Nors, kaip minėta, šis procesas tapo paprastesnis, steigimo dokumentus bus galima sudaryti pagal valstybės institucijos parengtą pavyzdinį steigimo sutarties ir nuostatų šabloną. Bet toks universalus dokumentas gali tikti toli gražu ne visiems atvejams ir, parengtas netinkamai, vėliau nulemti ginčus tarp bendrijos dalininkų.

Be to, iki galo nėra aišku, kaip bus apmokestinamos dalininkų pajamos – kaip darbo santykių ar kaip paskirstyto pelno. Dėl to teks laukti platesnio Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimo.

Dar vienas trūkumas, dėl kurio labiau turėtų nerimauti ne bendrijos steigėjai, o būsimi jų verslo partneriai – tai įstatinio kapitalo nebuvimas, kadangi tokiu atveju sunku vertinti tokio juridinio vieneto patikimumą ir atsakomybės galimybes. Kaip matyti iš kaimyninių šalių pavyzdžių, jos šią problemą yra išsprendusios keliais būdais.

Kaip papasakojo L. Sabaliauskas, Latvija buvo pirmoji iš Baltijos šalių, sumažinusi įstatinio kapitalo reikalavimą uždarosioms akcinėms bendrovėms iki 1 lato. Siekiant apsaugoti kreditorių interesus buvo numatyta, kad įmonės su minimaliu kapitalu turi suformuoti 2 tūkst. latų rezervą tam per metus skirdamos ne mažiau kaip ketvirtadalį savo pelno.

Nuo 2011 m. Estijoje buvo leista steigti įmonę nustatant įstatinio kapitalo atidėjimą, o nuo 2,5 tūkst. eurų siekiantis įstatinis kapitalas įmokamas per pačių įmonės steigėjų sutartą laikotarpį. Kol minimalus įstatinis kapitalas nesuformuotas, įmonės nariai yra asmeniškai atsakingi už juridinio vieneto prievoles tretiesiems asmenims.