Ilgametė itališkojo „Vogue“ ambasadorė Anna Piaggi plačiajai visuomenei pirmiausia buvo žinoma dėl savo unikalaus ekscentriško įvaizdžio. Tačiau ne tik ryškus, teatrališkas stilius ją pavertė viena stebimiausių mūsų laikotarpio mados figūrų – moteris buvo viena tų, kurie į tuštybių muge laikomą industriją įvedė intelektualinę dimensiją. Rugpjūčio 7-ąją mirus šiai iškiliai mados pasaulio asmenybei žiniasklaidoje sekami gyva istorija tapę jos veiklos pėdsakai.
A. Piaggi karjera madoje truko bemaž penketą dešimtmečių. Savo profesinę veiklą 1931-aisiais gimusi, itin griežtos tvarkos internatinėje mokykloje augusi, vėliau aukle (kad turėtų galimybę keliauti ir išmoktų kuo daugiau užsienio kalbų) dirbusi milanietė, pradėjo Mondadori leidybos kompanijoje vertėja. Viena kelionė darbo reikalais į Niujorką A. Piaggi suvedė su būsimu vyru, fotografu Alfu Castaldi. Jųdviejų romantiška pažintis 1962 m. buvo įtvirtinta santuoka, trukusia iki A. Piaggi sutuoktinio mirties 1995-aisiais. Būtent vyras būsimą mados ekspertę pristatė savo bendradarbiams iš žurnalo „Vogue Italia“, kuriame nuo 1970-ųjų ji ėmė rašyti straipsnius mados temomis. Prieš tai redaktorės duonos A. Piaggi spėjo paragauti pirmajame italų moteriškame žurnale „Ariadne“, vėliau – „Vanity Fair“.
Mados redaktorės amplua A. Piaggi labiausiai išgarsino kartu su fotografu Bardo Fabiani italų „Vogue“ žurnale nuo 1988 m. rengta skiltis „D. P. di Anna Piaggi“, kurioje ekspertė savitu žvilgsniu stebėjo mados pasaulio įvykius juos pateikdama unikaliu tekstų ir vaizdų koliažu, pristatančiu aktualias mados ir kultūros paralelių tendencijas. Poliglotė, mokanti šešetą kalbų, intelektualė, įžvelgianti tarpdisciplinines sąsajas, išmananti meno ir mados istoriją, daug keliavusi smalsuolė atskleidė naują tuštybių muge laikytos mados dimensiją – intelektualinę gilumą.
Per ilgus bendradarbiavimo su „Vogue Italia“ metus A. Piaggi sukūrė apie 7 000 neginčytiną meninę ir istorinę vertę turinčius puslapius, kurie 1998 m. išleisti knyga „Fashion Algebra“. Joje atskleidžiamos įžvalgios moters perskaitytos ir interpretuotos garsių dizainerių idėjos, meniniai atradimai, reikšmingiausi mados įvykiai. Savo aiškia, žaisminga, įkvepiančia minčių dėstymo maniera ji įvedė naują rašymo apie madą stilių – vaizdingą, asociatyvų, pritraukiantį įvairialypius kontekstus.
Mados ekspertai A. Piaggi laiko asmenybe, italams pristačiusia vintažą, kuris istorinio kostiumo tradicijas puoselėjančiame Paryžiuje ar Londone jau nuo kadaise laikytas neatsiejama šiuolaikinės mados dalimi. Pačios redaktorės pažintis su vintažu prasidėjo Didžiosios Britanijos sostinėje sutikus mados istoriką, kolekcininką Verną Lambert’ą, kurio ir buvo įkvėpta imtis istorinių drabužių kolekcionavimo. Taip A. Piaggi tapo gyva mados istorijos liudytoja ir ambasadore šiuolaikiniame pasaulyje: išskirtinio įvaizdžio moteris savo stilių formavo derindama garsių šių dienų dizainerių kūrinius su šimtmečių senumo kostiumais. Įspūdinga A. Piaggi drabužių ir aksesuarų kolekcija 1996 m. pristatyta Londono Viktorijos ir Alberto muziejuje parodoje „Anna Piaggi Fashionology“. Unikali ekspozicija iš mados redaktorės asmeninės 2865 suknelių, 932 skrybėlių, 265 batų porų ir daugybės kitų aksesuarų kolekcijos sulaukė 25 000 lankytojų.
Ne menkesnio dėmesio nei A. Piaggi veikla ar mados kostiumų kolekcija vertas ir ekscentriškas jos įvaizdis. Sakoma, kad tą patį drabužį viešumoje stiliaus dievaitė vilkėdavusi tik po kartą. Visuomet ryški, visuomet kitokia kadaise ji buvo maestro Karlo Lagerfeldo mūza ir sielos bičiulė, kaip ir avalynės kūrėjo Manolo Blahniko, skrybėlininko Stepheno Joneso, „New York Times“ gatvės mados fotografo Billo Cunninghamo. K. Lagerfeldas per dvylika artimos draugystės metų savo bičiulę A. Piaggi įamžino šimtuose piešinių, išleistų albumu „Anna Chronique“.
Jei skeptikams iš pirmo žvilgsnio A. Piaggi stilius atrodo karikatūriškas, verta priminti, kad šios moters vardas daugelį kartų puikavosi pasaulio stilingiausiųjų sąraše. Kaip pati redaktorė mėgo pabrėžti, drabužiai jai buvę savita komunikacijos priemonė, studija, reikalaujanti įsigilinimo, išmanymo. Štai nuo 1970-ųjų A. Piaggi iš namų kojos nekėlė be galvos apdangalo, o šiuos šmaikščiai vadino savo augintiniais… Nedidukė, kresna moteriškaitė, mėlyna plaukų kokarda įrėmintu baltu veidu, teatrališkai parausvintais skruostukais, raudonomis širdutės formos lūpomis, mėlynuose šešėliuose skendinčiomis akimis buvo viena laukiamiausių mados savaičių svečių ir kaip magnetas traukė paparacų objektyvus.
Aplinkiniai iš kiekvieno A. Piaggi pasirodymo viešumoje tikėjosi akibrokšto. Savo ekstravagantiškam įvaizdžiui stiliaus dievaitė buvo ištikima visur, kur tik pasirodydavo: mados elito vakarėliuose, biure, prekybos centre. Mados ekscentrikė porino, kad jos gyvenimas esąs gana paprastas, tačiau apranga – didelė šventė, o apie savo aistrą vintažui juokavo: taip rengtis kur kas pigiau, nei pas Paryžiaus couture meistrus užsisakinėti sukneles iš naujausių kolekcijų. Humoras humoru, tačiau A. Piaggi rafinuotu stiliaus pajautimu žavisi šių dienų mados kūrėjai, kuriais seka visas pasaulis: Donatella Versace (jos teigimu, po Annos mirties pasaulis praras dalį savo spalvų), Giorgio Armani, Domenico Dolce, Stefano Gabbana ir kt. Unikalus įvaizdis A. Piaggi pelnė mados poetės, stiliaus artistės vardą, o amerikiečių mados redaktorė Tracey Lomrantz Lester skambiai pareiškė, kad eklektiška šios moters apranga pranoko net Salvadoro Dali siurrealizmą…
