Pasikliovę penkerius metus galiojusiomis paramos taisyklėmis ir investavę į biokurui naudojamų želdinių įveisimą, likus trims dienoms iki paraiškų priėmimo pradžios ūkininkai ir verslininkai sužinojo, kad padarytų išlaidų jiems nekompensuos. Netikėtai taisykles pakeitusi Žemės ūkio ministerija teisinasi įgyvendinanti Europos Komisijos rekomendacijas.
Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, nei Europos Sąjungoje, nei pas mus nėra jokių ilgalaikių strategijų jokiose srityse. Nei politikoje, nei žemės ūkyje, nei versle – niekur.
„Kas ketveri metai viskas keičiasi. Bent jau pagrindinius klausimus nuspręstų, o dabar ateina nauja valdančioji dauguma ir viską pakeičia. Kur tęstinumas? Nesant tęstinumo, niekada nieko nepasieksime. Kiekvieną kartą dabar turime pradėti nuo nulio, prie kiekvienos naujos valdžios.
Ūkininkai nieko negali susiplanuoti – gyvename šia diena. Jeigu saulė šviečia, tai mums dar maloniau, bet ir tai ne visada būna…
Tai ne tik Lietuvoje vyksta. Ir Briuselis labai staigiai kaitalioja taisykles ir net dėl jų neįspėja. Tai yra labai blogai, ūkininkams ir verslui tai tiesiog peilis”, – interviu „Respublikai” sakė J. Talmantas.
Ūkininkų sąjungos pirmininkas įsitikinęs, kad tokie dalykai daromi sąmoningai. Briuseliui nereikalingi stiprūs konkurentai iš Lietuvos, nes jie patys nežino, kur dėti savo produkciją, už kurią kompensacijas moka tvarkingai ir nepalyginti didesnes.
„Jiems nereikia mūsų produkcijos. Kuo mažiau mes visko gaminsime, tuo jiems bus geriau, nes Lietuva taps eiline vartotoja, kur bus galima parduoti jų išaugintą produkciją. Apie sąžiningą konkurenciją ar kokią nors rinką čia netgi juokinga kalbėti.
Pažiūrėkite, kur nueina parama vadinamajam žemės ūkio modernizavimui. Visa absoliučiai žemės ūkio technika gaminama tik senose ES šalyse. Jie skiria mums vadinamąją paramą, už ją mes iš jų nusiperkame visą tą techniką, dirbtinai pabrangintą mažiausiai 30 proc., pridedame 50 proc. savų pinigų, likusius pinigus apmoka mūsų nacionalinis biudžetas. Jie susigrąžina visą tą vadinamąją paramą dvigubai, su didžiuliu pliusu, ir dar skatina technikos gamybą pas save, nes už „paramą” galima pirkti tik ES šalyse pagamintą techniką.
Jie tais „paramos” pinigais remia ne mus, o savo pramonę, ir mes jiems tik dar primokame. Todėl jie gyvena fantastiškai gerai, neskaitant tiesioginės paramos jų žemės ūkiui, kuri tikrai gerokai didesnė nei pas mus”, – „Respublikai” sakė J. Talmantas.
Dienraščio paklaustas, kodė; žemės ūkio srityje dirbantys valdininkai, taip pat ir Briuselyje neatstovauja mūsų ūkininkų interesams, J. Talmantas atsakė, kad jie negali nieko ginti, nes įstojome į ES ir pasirašėme dėl tokių sąlygų.
„Dabar belieka kovoti, kad mes po 2014-ųjų neliktume kaip viščiukai be vištų. Kai nėra vištų, viščiukus išgaudo vanagai, o su vištomis visi užauga. Taip ir čia.
Jeigu mūsų valdininkai nieko nedarys dėl naujo 2014-2020 m. laikotarpio, vėl bus tas pats. O dabar kai dėl tokių sąlygų pasirašėme, jie sako: „Ko jūs norite, skaitykite sutartis, o mes jas vykdome”. Teisingai, jie vykdo…
Aišku, tie pasirašytojai gal daug ko neišmanė, gal pernelyg skubėjo, tačiau laiko atgal nebeatsuksi, o asmeninės atsakomybės pas mus niekada nebuvo”, – pabrėžė J. Talmantas.
