JAV prezidento rinkimų kampanija – rimtas iššūkis bet kuriam kandidatui. Nors, kaip ir Lietuvoje, Jungtinėse Valstijose kandidatuoti į prezidento postą gali beveik kiekvienas šalies pilietis, sulaukęs tam tikro amžiaus, finansinių resursų poreikis atgrasytų ne tik paprastus gyventojus, bet ir prabangoje besimaudančius elito atstovus.
Dabartinis JAV vadovas per 18 mėnesių rinkimų kampanijai išleido daugiau lėšų, nei Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybės išleis per visus šiuos metus – daugiau nei vieną milijardą litų (400 mln. JAV dolerių). Barackas Obama jau dabar tituluojamas išlaidžiausiu visų laikų kandidatu į prezidento postą. Tiesa, yra ir abejojančiųjų, ar JAV vadovas sugebės išlaikyti tokį pat tempą, juolab kad rinkti lėšas darosi vis sunkiau.
Dėl JAV prezidento rinkimų specifikos kampanija būna sudėtinga ir itin smarki. Jos metu savo pusėn siekiama palenkti labai skirtingus rinkėjus.
Tiek Mittas Romney, tiek B. Obama turi panašių galimybių laimėti rudenį vyksiančius rinkimus. Dabartinis JAV vadovas šiuo metu turi nedidelę persvarą, tačiau turimas pranašumas procentais yra mažesnis nei apklausos paklaida, tad apie realią persvarą kalbėti negalima. Būtent dėl šios priežasties rinkimų kampanijos vertė auga kaip ant mielių.
Šiuo metu B. Obamos kampanijai pasamdyta beveik 800 darbuotojų, neskaitant įvairaus plauko savanorių ir pagalbinio personalo. M. Romney dirba net 4 kartus mažiau žmonių – kiek daugiau nei 200.
Vien darbuotojų algoms išmokėti B. Obamai reikėjo 25 mln. dolerių. Tačiau tai niekis, palyginti su 39 mln. dolerių, išleistų agresyviai reklaminei kampanijai televizijoje, spaudoje ir internete birželio mėnesį. Pagrindinis dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko varžovas savo vardui populiarinti išleido beveik keturiskart mažiau – 10 mln. JAV dolerių.
Tačiau reklaminė kampanija, kurios pagrindinis tikslas parodyti M. Romney kaip netinkamą kandidatą, kelia nerimą kai kuriems Demokratų partijos atstovams. „Faktas tas, kad Mittas surenka kur kas daugiau lėšų ir laiko pagrindinius rezervus rudens mėnesiams. Blogiausia tai, kad jei mes nerasime daugiau rėmėjų, negalėsime jam atsakyti adekvačiu eterio ir reklamos kiekiu“, – „The New York Times“ sake tapatybės nepanoręs atskleisti B. Obamos aplinkos asmuo. Tuo tarpu respublikonai dėl ateities atrodo ramūs. „Artėjant rinkimams demokratai pasigailės didelių išlaidų. Man įdomu, iš kur jie gaus lėšų kampanijai finansuoti rugsėjį“, – teigė Respublikonų nacionalinės kampanijos atstovas spaudai Seanas M. Spiceris.
400 mln. dolerių – įspūdinga suma net Jungtinių Valstijų mastais. Tačiau, anot B. Obamos rinkimų kampanijos vadovo Jimo Messinos, svarbiausia – ne kiekybė, o kokybė. „Mes žinojome, kiek ir kokių išlaidų bus, tai nėra atsitiktiniai pirkiniai – tai gerai apgalvota strategija“, – dienraščiui „USA Today“ sakė J. Messina. Viešųjų ryšių genijumi tituluojamas kampanijos vadovas iš tiesų ėmėsi ypatingų priemonių norėdamas palenkti rinkėjus demokratų kandidato pusėn. Pasiruošimas 2012 m. rinkimams prasidėjo B. Obamai nespėjus įpusėti savo kadencijos – prieš dvejus metus. Jau tada Jimas Messina pradėjo kalbėtis su inovatyvių kompanijų, tokių kaip „Apple“ bei „Google“, vadovais ir net režisieriumi Stevenu Spielbergu. „Aš manau, kad rinkimų kampanijos strategija turėtų būti panaši į modernios įmonės strategiją. Mes pradėjome nuo mažos bendruomenės ir išaugome iki visą šalį aprėpiančio reiškinio“, – sakė J. Messina.
Negana to, dabartinio JAV vadovo strategija remiasi ne pavieniais reklaminiais šūkiais, o bendruomeniškumo kūrimu. B. Obamos pagalbininkai verbuoja gyventojus ir ragina juos ateiti į rinkimų štabus, kuriuose darbas organizuojamas ne departamentų, o komandinio darbu principu. Taip įvairaus amžiaus rinkėjai įtraukiami į kampanijos sūkurį. Komandinės strategijos nauda abipusė – B. Obama sulaukia daugiau užtikrinto palaikymo, mat prisidedantieji prie kampanijos yra skatinami pritraukti kuo daugiau draugų ir artimųjų, o atėjusieji į rinkimų štabus gali tikėtis darbo vietos ar bent jau gražaus įrašo gyvenimo aprašyme, kas labai aktualu jauniems rinkėjams.
Vis dėlto didžioji dalis resursų metama į „neapsisprendusias“ valstijas (angl. swing states), kuriose abu kandidatai turi panašų palaikymą. JAV prezidento rinkimuose šios valstijos yra pačios svarbiausios, mat būtent jų balsų pasiskirstymas dažniausiai nulemia laimėtoją. Panaši logika vyrauja visame Vakarų pasaulyje – daugiausia dėmesio skiriama būtent abejojantiems, už ką balsuoti, mat aiškiems šalininkams nereikia papildomų paskatų rinktis mėgstamą kandidatą.
Duoda rezultatų
Dienraščio „The Wall Street Journal“ ir televizijos NBC atliktos apklausos duomenimis, B. Obamos kampanija, nukreipta prieš M. Romney, davė rezultatų. Per pastaruosius 3 mėnesius „neapsisprendusiose“ valstijose padaugėjo rinkėjų, manančių, kad respublikonų kandidatas nėra tinkamai pasiruošęs valdyti JAV.
Nors M. Romney rinkimų kampanijos vadovai piktdžiugiškai šypsosi kalbėdami apie senkančius konkurento finansinius resursus, dabartinis JAV vadovas, naudodamas inovatyvią rinkiminę kampaniją, nusipelno ir teigiamų vertinimų. Užuot siekęs vienkartinės naudos, jis kuria idėjiškai jį palaikančių asmenų armiją, kuri paskui save į rinkimus atsitemps aibę kitų rinkėjų, pasiryžusių balsuoti už B. Obamą.
M. Romney ramybė, grįsta apylygiais apklausų rezultatais, gali būti pragaištinga, juolab kad respublikonų kandidatas turi ypatingą trūkumą – mormonų tikėjimą. Bent 10 proc. JAV gyventojų teigia nebalsuosiantys už kandidatą vien dėl jo religinių įsitikinimų.
