Prancūzija gana nelauktai palinko prie senos ir niekaip neišsprendžiamos savo problemos – perpildytų kalėjimų ir prastų įkalinimo sąlygų.
Vasaros atostogų įkarščiui paprastai nebūdingą diskusiją dėl kalėjimų sukėlė šios savaitės pradžioje dienraščiui „Liberation“ duotas naujosios teisingumo ministrės Christiane Taubira interviu, taip pat pora neseniai vykusių kalinių maištų dėl ypač prastų įkalinimo sąlygų.
Prancūzijos užjūrio teritorijos Naujosios Kaledonijos Numėjos kalėjime, kur kaliniai maištavo rugpjūčio pradžioje, padėtis lieka labai įtempta. Šio kalėjimo prižiūrėtojai reikalauja statyti naują įstaigą, nes dabartinėje sąlygos ypač prastos. Visiškai neseniai trisdešimt šios įstaigos kalinių teisme laimėjo prieš valstybę paduotą ieškinį. Administracinis Naujosios Kaledonijos teismas valstybei nurodė kaliniams sumokėti kompensacijas už tai, kad šie buvo įkalinti žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Kaip skelbia žiniasklaidoje plačiai išplatinti liudijimai, nešvara, žiurkės ir tarakonai šiame kalėjime yra kasdieniai kalinių draugai.
Teisėsauga šiuo metu tiria kelias dešimtis kitų Prancūzijos kalinių skundų dėl įkalinimo orumą žeminančiomis sąlygomis, ir ne vien Naujosios Kaledonijos, bet ir pačios Prancūzijos kalėjimuose.
Šios savaitės pradžioje komunistų partijai artimas dienraštis „L’Humanite“ taip pat publikavo kelių Prancūzijos viduryje esančio Roano miesto kalėjime bausmę atliekančių kalinių liudijimus. Šiame neseniai pastatytame moderniame kalėjime, kuriame daug kas yra automatizuota, dėl pastarosios priežasties prieš mėnesį vyko maištas.
Prieš tai poroje kitų įstaigų kalėjęs Martinas dienraščiui teigė, jog Roano kalėjimas yra pats blogiausias, nes čia absoliučiai viskas užrakinta ir kontroliuojama: „Norint paskambinti tenka nueiti kryžiaus kelius, tikra nesąmonė, nors mūsų pokalbių juk vis vien klausomasi.“ Kaliniai taip pat skaudžiai išgyvena nuolatines kratas po susitikimų su artimaisiais, nors kalėjimo prižiūrėtojai tai neigia.
„Mes tik reikalaujame trupučio orumo“, – guodėsi Ashouras. Jam pritarė Ali: „Nesu nekaltas ir sutinku atlikti man skirtą bausmę, bet ta bausmė prarado bet kokią prasmę, nes mes čia neišmokstame nieko, išskyrus neapykantą. Kalėjimas – tai pabaisų fabrikas.“
„Gerinami“ rekordai
Prancūzija nuolat kenčia dėl perpildytų kalėjimų. Naujausiais duomenimis, kalinių skaičius 17 proc. viršija vietų skaičių. Liepą šalies įkalinimo įstaigose bausmę atlikinėjo 67 373 asmenys – tai naujas šalies rekordas. Per pastarąjį dešimtmetį jis vis buvo „gerinamas“. 2000 m. 100 tūkst. prancūzų teko 85 kaliniai, o pernai – jau 103.
Minėtame interviu Prancūzijos teisingumo ministrė pripažįsta, jog kalėjimų perpildymas „yra ne tik nepriimtinas, bet ir pavojingas“. C .Taubira šią problemą sieja pastarąjį dešimtmetį buvusių dešiniųjų vyriausybių vykdyta bausmių skyrimo politika. Jos nuomone, trumpas iki 2 metų įkalinimo bausmes gavusių asmenų kišti į kalėjimus automatiškai nereikėtų, nes kalėjimo terpė kone mechaniškai kuria recidyvą. Todėl trumpas įkalinimo bausmes reikėtų pakeisti areštu namuose su elektronine apyranke, bandomuoju laikotarpiu, piniginėmis bausmėmis, visuomeniniais darbais ir panašiomis alternatyvomis.
Teisingumo ministerijos užsakymu neseniai atliktas tyrimas parodė, jog kalėjimų užimtumas tiesiogiai priklauso ne tiek nuo šalies kriminogeninės situacijos, kiek nuo taikomos bausmių politikos. Įkalinimo specialistai aukštą recidyvistų skaičių (60 proc.) tarp trumpas bausmes pirmą kartą atlikusių kalinių iš dalies sieja ir su faktu, jog šio pobūdžio bausmės dažniausiai būna atliekamos vadinamuose arešto namuose. O juose įkalinimo sąlygos yra pačios blogiausios. Būtent šios areštinės būna labiausiai perpildytos ir seniausiai mačiusios net ir kosmetinį remontą.
Pasak dešiniajam dienraščiui „Le Figaro“ savo nuomonę išsakiusios advokatės ir klubo „Teisės, teisingumas ir saugumas“ generalinės sekretorės Sabrinos Goldman, „nuo 2002 m. valdžia kūrė vis labiau represinius įstatymus ir teisėjus vertė vis dažniau skirti įkalinimo bausmes“.
„Į kalėjimą šiandien žiūrima ne vien kaip į bausmės už nusikaltimus priemonę. Jis tapo ir sprendimu, kai nėra galimybės pasiūlyti socialinio ir profesinio įtraukimo, kas ypač akivaizdu krizės akivaizdoje“, – dienraštyje pritarė už kalinių teises kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Tarptautinė kalėjimų stebėsena“ pirmininkas Antoine’as Lazarus.
Be amnestijos
Nors šalies kalėjimai nuo kalinių kaip niekada lūžta, naujasis Prancūzijos prezidentas socialistas Francois Hollande’as ir jo vyriausybė ne tik atsisakė juos kiek pratuštinančios ir po rinkimų Prancūzijoje tradiciškai taikomos amnestijos daliai kalinių, bet nutarė ir įšaldyti dešiniųjų patvirtintą naujų kalėjimų statybą. Iki 2017 m. Prancūzijoje turėjo būti sukurta 20 tūkst. naujų vietų kaliniams. Teisingumo ministrė įsitikinusi, jog pakaks 6 tūkst. naujų vietų, nes kalėjimus bus galima pratuštinti skiriant aukščiau išvardytas alternatyvias bausmes.
Kita vertus, elektroninės apyrankės naudojimą pastaraisiais metais ėmė žymiai plačiau naudoti ir tuometė dešinioji valdžia. Šiuo metu su šiomis apyrankėmis savo namuose bausmę atlieka 9,5 tūkst. asmenų, kuriems buvo skirtos iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmės. Buvusi valdžia su kalėjimų perpildymu taip pat kovojo pavyzdingiems kaliniams dosniai sutrumpindama bausmių atlikimo terminus, kurie buvo pakeičiami laisvės atėmimu lygtinai.
C. Taubira neslepia, jog kritiškai žiūri į prezidento F. Hollande’o pažadą padvigubinti uždarų pataisos centrų nepilnamečiams skaičių ir taip sukėlė dar vieną diskusiją: „Nemanau, jog tai yra vienintelis sprendimas. Reikia nustoti fantazuoti apie šiuos centrus.“ Jos teigimu, nepilnamečiai nusikaltėliai į šiuos griežtus pataisos namus kartais patalpinami vien todėl, kad nebuvo rasta kito sprendimo. Ministrė jau užsakė uždarų centrų veiklos tyrimą, nes juose itin dažnos nepilnamečių pabėgimo, alkoholio ir „žolės“ vartojimo, patalpų niokojimo ir panašios problemos.
Opozicijoje esanti tradicinė dešinė, taip pat ksenofobinė kraštutinė dešinioji partija „Nacionalinis frontas“ ministrės pareiškimus pasitiko kritikos strėlėmis. Jų nuomone, norėdama atsisakyti trumpų įkalinimo bausmių taikymo, C. Taubira demonstruoja neleistiną pakantumą nusikaltėlių atžvilgiu, taip pat pro pirštus žiūri į nepilnamečių nusikaltimus.
