Augant ekonomikai Vakarų pasaulyje įprastai mažėja žemės ūkyje dirbančių žmonių, daugėja gyvenančiųjų mieste. Graikijoje, kur ekonomika smunka, gali prasidėti atvirkštinis procesas – miestiečiai dairosi į kaimą.
Praėjusiais metais Graikijos žemės ūkio organizacijos atlikta miestų gyventojų apklausa parodė, kad kiek daugiau nei 68 proc. respondentų svarsto apie galimybę kraustytis į užmiestį ir bandyti prasimaitinti iš savo ūkio. Iš jų kas penktas jau ruošiasi gyventi kaime, o iš pastarųjų pusė planuoja pragyventi iš savo užauginamos žemės ūkio produkcijos. Tai sudarytų beveik 7 proc. dabartinių miestiečių.
70 proc. pasiryžusių palikti miestus graikų turi aukštąjį išsilavinimą. Tuo tarpu daugiau nei pusė vyresnių šalies ūkininkų nėra baigę vidurinės mokyklos.
Darbu žemės ūkyje graikai susidomėjo prieš keletą metų. 2008–2010 m. darbo vietų skaičius žemės ūkio sektoriuje padidėjo beveik 7 proc. – atsirado beveik 33 tūkst. naujų darbo vietų. Ieškoti alternatyvų skatina itin aukštas nedarbo lygis – pirmąjį šių metų ketvirtį jis siekė 22,5 proc. Jaunimo iki 25 m. nedarbas siekė 52,8 proc.
Vis dėlto gyventojų apklausa parodė, kad miestus į kaimą graikai pasiruošę keisti ne tik dėl ekonominių sumetimų – savo pasiryžimą miestiečiai taip pat grindžia geresne gyvenimo kokybe, sveikesne aplinka.
Šiuo metu Graikijos miestuose gyvena apie 60 proc. žmonių. Lietuvoje šis rodiklis siekia apie 65 proc. Per pastaruosius tris dešimtmečius gyventojų skaičius Graikijos kaimuose tik mažėjo, miestai sparčiai plėtėsi – pavyzdžiui, šalies sostinėje Atėnuose per šį laikotarpį gyventojų padvigubėjo iki beveik 4 mln. Iš viso Graikijoje gyvena 11 mln. žmonių.
Ieško ir mokslo šaknų
Kol kas nėra žinoma, kiek Graikijos miestų gyventojų pastaraisiais metais persikėlė į užmiestį. Pastebima aktyvesnė prekyba žeme, tačiau tokie duomenys neatspindi tikrosios situacijos – didelė dalis miestiečių nuo seno turi nekilnojamojo turto užmiestyje.
Graikų ryžtu miesto patogumus iškeisti į kaimą tiki mažo Konicos miesto, esančio netoli sienos su Albanija, ūkininkas Stefanou Vaggelis, rašo naujienų portalas lifo.gr. Konicos gyventojo teigimu, kiek daugiau nei 3 tūkst. gyventojų turinti gyvenvietė per metus bus pasipildžiusi šešiomis dešimtimis naujų gyventojų. Daugiau nei pusė Konicos senbuvių – vyresni nei 60 m., tad S. Vaggelis mano, jog į žemės ūkį miestiečius išvejanti krizė duos naudos, juo labiau kad žemės ūkio darbams ryžtasi jaunimas.
Susidomėjimą naujomis galimybėmis pastebi ir viena populiariausių šalyje žemės ūkio mokyklų, 1904 m. amerikiečių įkurta Salonikuose – šiemet sulaukta tris kartus daugiau paraiškų nei praėjusiais metais. Mokyklos vadovas Panosas Kanellis teigė, kad populiarumo sulaukė ir anksčiau ne itin populiarios programos – pavyzdžiui, sūrių gamyba ar bitininkystė, rašoma naujienų portale lifo.gr.
Tarp populiariausių naujakurių veiklos sričių – ne tik tradicinės žemės ūkio šakos, tokios kaip žemdirbystė, vyndarystė arba alyvuogių ar riešutų auginimas. Populiarėja vaistažolių auginimas kalvotose vietovėse, auga sraigių fermų skaičius.
Taupanti Graikijos vyriausybė paskelbė atrasianti išteklių žemės ūkio plėtrai – naujiems ūkininkams žadama skirti apie 60 mln. eurų. Šalies žemės ūkio ministro Kosto Skandalidi teigimu, šios paramos turėtų pakakti 6 tūkst. jaunų žmonių. Taip pat numatoma pradedantiems ūkininkams lengvatinėmis sąlygomis išnuomoti 3 tūkst. žemės ūkio paskirties sklypų (bendras plotas – 3 040 h). Vieno hektaro nuomos kaina jauniems ūkininkams per mėnesį kainuos 5 eurus, programoje galės dalyvauti ne vyresni nei 35 m. asmenys.
Susidomėjimas jau viršija pasiūlą – sulaukta kur kas daugiau paraiškų nei žadama išdalyti sklypų. 35 proc. teikiančiųjų paraiškas šiuo metu neturi darbo, 62 proc. kandidatų neturi patirties žemės ūkio sektoriuje.
Jauni žmonės raginami gręžtis į žemės ūkį ne tik dėl galimybės užsiauginti maisto patiems, bet ir uždirbti – supirkėjai domisi ir mažais produkcijos kiekiais. Štai buvusi Graikijos žurnalistė Heleni Kypreou šiuo metu augina pistacijas. Moteris teigia, kad nors jos ūkis nedidelis – 800 medžių, subrandinantys toną produkcijos per metus, gaunamų pajamų jai užtenka.
H. Kypreou, dirbusi žurnaliste, ėmėsi auginti pistacijas.
Ministras K. Skandalidi aiškina, kad Graikija dar nėra išnaudojusi viso savo žemės ūkio išteklių potencialo, rašo naujienų portalas kosvoice.gr: „Prie ūkio augimo smarkiai prisidės tie, kurie dar pradeda kurtis užmiestyje. Tie žmonės yra išsilavinę, baigę studijas universitetuose – aš tikiu jų verslumo galimybėmis.“
