Net dvi partijos, pretenduojančios ne šiaip dėl statistikos dalyvauti Seimo rinkimuose, bet ir rimtai nusiteikusios formuoti būsimą Vyriausybę, atrodo tarsi kūnai be galvų. Tiksliau, su popierinėmis galvomis, kurios prilipdytos tarsi kaliausėms. Tik tikslas priešingas – ne baidyti, o vilioti rinkėjus.
Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijų vadovai puikuojasi rinkimų sąrašų pirmose pozicijose. Tačiau nei Viktoras Uspaskichas, nei Rolandas Paksas nėra tikri kandidatai, nes nė vienas iš jų greičiausiai nekeis Europos Parlamento mandato į paprasto Seimo nario kabinetėlį. V. Uspaskichas ne kartą yra viešai pripažinęs, kad save mato tik kaip galimą Vyriausybės narį, o geriausia – kaip premjerą. Dalyvauti tik Seimo darbe – jam tuščias laiko švaistymas.
Kai kurie politologai neatmeta galimybės, kad V. Uspaskichas ar R. Paksas gali dalyvauti Vyriausybės veikloje. „Be Darbo partijos ar „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų Vyriausybė bus sunkiai įsivaizduojama, o dar sunkiau įsivaizduoti tai, kad valdančiajai koalicijai reikalingos, valdžios alkį jaučiančios šios partijos lengvai atsisakytų svarbių postų, – teigia politologas Mažvydas Jastramskis. – Be to, pastarųjų metų tendencijos, pavyzdžiui, leidimas R. Paksui kandidatuoti Seimo rinkimuose bei V. Upaskicho flirtas su konservatoriais rodo, kad apžvalgininkų anksčiau „antisisteminėmis“ vadintos partijos suartėja su partinės sistemos senbuviais.“
Vis dėlto net Darbo partijai laimėjus rinkimus, V. Uspaskichas greičiausiai negalės peržengti prezidentės Dalios Grybauskaitės barjero. Iki šiol D. Grybauskaitė neslėpė savo neigiamo požiūrio į V. Uspaskichą ir greičiausiai nesutiks, kad jis būtų įleistas į Vyriausybę, net nekalbant apie tai, jog jis jai galėtų vadovauti. Todėl bet kokia kita alternatyva būtų mažesnė blogybė už V. Uspaskichą.
Toks politinis pasjansas reikštų, kad V. Uspaskichas bemaž pasmerktas likti Europos Parlamente. Tačiau apie tai Darbo partija ir pats jos vadovas vengia kalbėti savo rinkėjams. Lietuvos praktikoje įsitvirtinęs įprotis sudarinėti kandidatų sąrašus „dėl vaizdo“ ir rinkėjų nuolankus susitaikymas, kad juos lengvai galima „išdūrinėti“, skatina partijas ir toliau dalyvauti rinkimuose su teoriniais kandidatais.
Tokios pat taktikos laikosi „Tvarka ir teisingumas“. R. Paksas, sulaukęs Seimo leidimo dalyvauti rinkimuose, pasinaudojo šia galimybe ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje bus pačioje partijos sąrašo viršūnėje. Tačiau R. Pakso apsimestinius ketinimus eiti darbuotis į Seimą atskleidžia jo nenoras dalyvauti kovoje dėl Seimo nario mandato vienmandatėje rinkimų apygardoje. Pagal Seimo rinkimų įstatymą, vienmandatėje laimėtos Seimo nario vietos negalima perduoti savo partijos nariams – atsisakius mandato reikia iš naujo rengti rinkimus. Todėl naudos iš R. Pakso nominalaus dalyvavimo rinkimuose partija gali turėti tik daugiamandatėje apygardoje – galbūt pritraukti vieną ar kitą papildomą procentą balsų visam partijos sąrašui.
Kaip ir V. Uspaskicho atveju, R. Paksas greičiausiai negalės pretenduoti į ministro ar premjero postą. Čia ne tik galimo D. Grybauskaitės „veto“, bet ir Konstitucinio Teismo aiškinimai gali sutrukdyti imtis tokios veiklos, kuriai būtina dar viena priesaika. Todėl R. Pakso likimas yra nesunkiai nuspėjamas – jis ir toliau liks Europos Parlamente.
Formaliai pakeisti tokios situacijos, kuomet rinkėjai iš anksto apgaudinėjami, negalima. Bet kokie įstatymų draudimai suvaržytų politines kandidatų teises ir prieštarautų demokratinėms procedūroms. „Legaliomis procedūromis užkirsti kelią sunku, nes tai reikštų pasikėsinimą į išrinkto kandidato teisę atsisakyti posto, – teigia M. Jastramskis. – O prieš rinkimus drausti kandidatuoti tiems, kurie, tikėtina, gali to posto atsisakyti, vėlgi negalima – tai kirstųsi su demokratiniais principais. Manau, geriausia išeitis – informacijos apie tokią praktiką išpažįstančias partijas viešinimas.“
Vis dėlto keista, kad kol kas ir oponentai nebando rinkėjams aiškinti, jog Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ vadovai yra skirti tik „parodomajam rinkimų paradui“, bet ne realiam darbui po rinkimų. Tiesa, rinkimų kampanija dar tik įsibėgėja, tad šis klausimas greičiausiai nebus visiškai pamirštas.
