Pašilių stumbrynas, vaizdingosios Krekenavos apylinkės, siaurukas, Bistrampolio dvaras – ar lankytinų vietų maža pasiūla yra vienintelė priežastis, kodėl Panevėžio krašto kaimo turizmo sodybos net vasarą stovi tuščios? Per pastaruosius porą mėnesių Aukštaitijos sostinėje lankėsi 3192 turistai, nakvynei apsistojo gerokai mažiau.
Panevėžyje neužsibūna
Pašilių stumbrynas, vaizdingosios Krekenavos apylinkės, siaurukas, Bistrampolio dvaras – ar lankytinų vietų maža pasiūla yra vienintelė priežastis, kodėl Panevėžio krašto kaimo turizmo sodybos net vasarą stovi tuščios?
Panevėžio turizmo informacijos centro (TIC) duomenimis, per pastaruosius porą mėnesių Aukštaitijos sostinėje lankėsi 3192 turistai, iš jų 531 – svečiai iš užsienio. Per metus į Panevėžį užsuka apie 14 tūkst. turistų. Net pernai per Europos krepšinio milžinų pasirodymą „Cido“ arenoje turistai neužkimšo miesto – per 2011-uosius Panevėžys lankytojų sulaukė vos 1000 daugiau nei įprastai.
TIC turizmo vadybininkėms amą atima Vilniaus, Kauno, Trakų pateikiama statistika. Panevėžys negali lygintis su oro uostus turinčiais ir senamiesčiais besididžiuojančiais miestais ir netgi Šiauliais, garsiais muziejais ir unikaliuoju Kryžių kalnu.
Vilios kempingu
Panevėžio krašte nakvynę siūlo 26-ios apgyvendinimo vietos – viešbučiai ir kaimo turizmo sodybos. Kaina – nuo 30 litų asmeniui iki kelių šimtų už dvivietį kambarį. Laisvų vietų juose apstu bet kada.
Kaimo turizmo sodybos net vasarą atgyja tik savaitgaliais suvažiavus vestuvininkams ir kai miestą drebina sporto varžybos.
„Didelio susidomėjimo nėra, o liepą turistų ypač sumažėjo. Nors ir Lietuvoje karšta, gal žmonės ilsisi užsienyje, kiti pajūryje. Panevėžyje nakvynės ieškantys turistai nesako, kad nepatinka kaimo turizmo sodybos, bet kažkodėl teiraujasi vietų ne jose, o viešbučiuose mieste. Ilgai neužsibūna – vieną dvi dienas praleidžia ir toliau važiuoja“, – pasakojo TIC turizmo vadybininkė Daina Kučiauskaitė.
Anot jos, didesnės turistų grupės dažniausiai pageidauja apsistoti Bistrampolio dvare, pavieniai nakvynės dairosi net kituose rajonuose. Neseniai į TIC užsukę lenkų turistai vadybininkių prašė paskambinti susitarti dėl vietų kaimo turizmo sodyboje Ukmergės rajone.
Pasak D.Kučiauskaitės, kaimo sodybas Panevėžio krašte gelbsti sportas, todėl dabar turizmo sektoriuje laukiama spalio, kai į Aukštaitijos sostinę suvažiuos Pasaulio treko čempionato varžybų dalyviai.
Panevėžio turizmo sektorius viliasi turistus užlaikyti naujuoju kempingu ant Lėvens upės kranto Piniavoje – kol kas vieninteliu Šiaurės Lietuvoje. Para jame atsieis 50 Lt. Už tai apsistojęs gaus vietą palapinei, galimybę įsijungti elektrą, nusiprausti duše, pasinaudoti virtuve, skalbykla, džiovykla ir pasimėgauti paplūdimiu, supiltu atvežus 100 tonų smėlio.
„Via Baltica“ kelias gyvas ir esu optimistas, kad kempingas prie jo nebus tuščias“, – viliasi verslininkas Jonas Katinas.
(…)
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite rugpjūčio 3 d. „Sekundėje“.
