Griuvėsiais virtę pastatai, neretai vadinami vaiduokliais, ne tik bado akis, bet ir kelia grėsmę aplinkiniams. Panevėžiečiai baiminasi, kad neprižiūrimi statiniai gali būti didelės nelaimės priežastis.
Kelia pavojų
Į „Sekundę“ kreipėsi Savanorių aikštėje gyvenantis Mantautas Vaitkūnas. Jis pasakojo, kad šalia autobusų stoties esantis apleistas namas traukia pasilinksminti nevengiančius jaunuolius, alaus mėgėjus. O pastaruoju metu, pasak vaikino, ten apsigyvenusi kačių šeimynėlė savo naktinėmis serenadomis prikelia daugiabučio namo gyventojus.
Savanorių a. 1923 m. statyto namo būklė ne pati geriausia: langai atviri, o aplinka aptverta betonine tvora. Tačiau pastaroji jau nebesiliečia su kitomis betoninėmis plokštėmis: nežinia, ar kažkas bandė per ją lipti ir patekti į negyvenamą namą, todėl ji atsiskyrė, ar tiesiog pradėjo irti. Vietiniai baiminasi, kad betoninės konstrukcijos bet kada gali nukristi ir sužaloti smalsius vaikus, nes jie gali bet kada patekti į apleistą pastatą. Žmonėms kelia nerimą ir tai, kad netvarkingame name ir kieme mėtosi medicininiai švirkštai, begalė buitinių atliekų, tad čia užklystantys gyvūnai gali pernešti begalę įvairiausių ligų.
Traukia jauniausius
Kultūros paveldo skyriaus vyriausiasis specialistas Benjaminas Pučkis neslepia, kad mūsų mieste yra nemažai apleistų ir gyventojų saugumui pavojų keliančių pastatų, kuriais savininkai nesirūpina. Žlugus verslui ir stokodami lėšų ar dėl kitų priežasčių jie nepajėgia tinkamai prižiūrėti nenaudojamų statinių ir palieka juos griūti. Vietos valdžia ir gyventojai beveik neturi priemonių, kaip priversti tokius savininkus susitvarkyti turtą. Kai kurių tenka ieškoti ir kelerius metus, nes ne vienas būna išvykęs uždarbiauti į užsienį.
„Vadinamųjų vaiduoklių yra visuose miestuose ir gyvenvietėse – jų atsiranda verslininkams nutraukus komercinę veiklą, nesėkmingai investavus“, – sako Kultūros paveldo skyriaus vyriausiasis specialistas. Ugnies ar gamtos stichijų nusiaubti pastatai taip pat dažnokai paliekami likimo valiai. Retas jų savininkas, kol nesulaukia baudų, imasi tvarkyti griuvėsius.
Toks nekilnojamasis turtas kelia grėsmę, nes dažnai netoli jo yra ir mokyklų, ir darželių. Mat vaikus it masalas traukia pavojingi žaidimai apleistuose statiniuose.
Stabdo departamentas
B.Pučkis apgailestauja, kad Savivaldybė nenaudojamų ir grėsmę žmonėms keliančių pastatų sutvarkyti negali – draudžia įstatymai, nes privatus turtas yra neliečiamas. Specialistas pripažįsta, kad apleisti pastatai – didžiulis galvos skausmas.
Norint nugriauti tokius statinius, Savivaldybės darbuotojams tenka nueiti kryžiaus kelius, kol šie vaiduokliai pripažįstami bešeimininkiais ir atitenka Savivaldybei. Tik tada juos galima nugriauti.
Kultūros paveldo skyriaus vyriausiasis specialistas sako, kad apleistiems pastatams sutvarkyti kliūtis neretai padaro Kultūros departamentas.
(…)
Visą Vaidos REPOVIENĖS straipsnį skaitykite rugpjūčio 2 d. „Sekundėje“.
