Mamos privertė pakrutėti valdžią
Kone per keturis dešimtmečius Panevėžyje nebuvo pastatyta nė viena vaikų žaidimo aikštelė. Mažieji ir toliau būtų priversti žaisti mašinų prigrūstuose kiemuose ir sovietmetį menančių karstyklių griuvėsiuose, jeigu ne aktyvios mamos. Dar šių metų pavasarį jos kreipėsi į merą su prašymu Kultūros ir poilsio parke vaikams įrengti žaidimų aikštelę, deja, valdininkai joms nieko viltingo negalėjo pažadėti – miesto biudžete pinigų nėra. Tačiau mamų aktyvumas privertė miesto valdžią perskirstant biudžetą atrasti pinigų ir vaikams. Parko gatvėje ir Senvagėje jau vakar mažieji panevėžiečiai galėjo pasisupti ar nučiuožti nuo ką tik sumontuotos čiuožyklos. Tačiau miesto Tarybos narys ir buvęs meras Povilas Vadopolas įsitikinęs, kad vaikų žaidimo aikštelės sumontuotos neatsižvelgiant į mažųjų poreikius, o jas montavę darbininkai dirbo atmestinai.
Mero patarėjas Darius Simėnas „Sekundei“ teigė, kad daug metų buvo kalbama apie galimybę mieste įrengti bent kelias vietas, kuriose vaikai galėtų aktyviai leisti laiką, tačiau pinigų tam nebūdavo numatyta, buvo laukiama geresnių laikų. Tačiau aktyvios mamos privertė paspartinti šį žingsnį. Perskirstant miesto biudžetą buvo skirta 30 tūkst. litų dviem vaikų žaidimo aikštelėms – viena įrengta Senvagėje, o kita – Kultūros ir poilsio parke.
„Visą laiką buvo šnekama apie tai, bet kaip aš sakau, rankos iki to neprieidavo. Iniciatyvios mamos davė didžiulį postūmį – po daug metų pertraukos atsirado naujos vaikų žaidimo aikštelės. Tai yra geras pavyzdys, kaip valdžia ir bendruomenės gali spręsti problemas. Jeigu ne aktyvios mamos, šių aikštelių ir dabar nebūtų buvę.
Tai tik pradžia, nes jau dabar valdantieji kitų metų biudžete yra numatę skirti lėšų plėsti šias aikšteles. Plėtrą gali paspartinti ir bendruomenės, verslininkai. Savivaldybė privalo vykdyti viešuosius pirkimus, tai užtrunka ilgiau, bet viskas skaidru, o verslininkai gali įrenginius nupirkti kad ir tą pačią dieną“, – teigė D.Simėnas.
Svarbiausia saugumas
Miesto vyriausiasis dizaineris Romualdas Lukšas teigė, kad vyko aršios diskusijos, kur būtų geriausia statyti aikšteles. Svarbiausias rodiklis – saugumas, tad buvo pasirinktos tos vietos, kur galėtų aprėpti mieste saugumą stebinčios kameros.
„Diskusijų buvo nemažai, kalbėjomės ir su mamomis, inicijavusiomis aikštelių atsiradimą, ir vietos gyventojais, ir su policijos atstovais. Svarbiausia, kad mieste įrengtos kameros matytų, ar piktybiškai nusiteikę chuliganai neniokoja įrenginių. Parke vietos daug, bet pasirinkome arčiau pagrindinio tako, šalia perėjos, kad būtų apšviesta vieta“, – pasirinkimo motyvus dėstė R.Lukšas.
Kad saugumas yra labai svarbus, parodė ir ilgametė patirtis: per jo dvidešimties metų darbo patirtį mieste buvo pastatyta keliasdešimt medinių aikštelių kompleksų, bet dabar iš jų liko tik keturi, nes niekas nesirūpino jų priežiūra.
Pasidomėjus, ar iš tiesų Kultūros ir poilsio parke nebuvo tinkamesnių vietų, juk aikštelė pastatyta prie pat gatvės, tad vaikams teks kvėpuoti mašinų išmetamosiomis dujomis, o vakarais čia mėgsta rinktis naktinėjantis jaunimas, R.Lukšas atsakė, kad tai tik aikštelės komplekso pradžia, toliau ji bus plečiama giliau į parką, o kameros ir policijos dėmesys turėtų drausminti niokotojus.
„Jeigu toje vietoje mėgsta rinktis jaunimas, vadinasi, ši vieta yra patraukli, tereikia pasirūpinti saugumu, o jo tikrai bus“, – patikino R.Lukšas.
(…)
Visą Linos DRANSEIKAITĖS straipsnį skaitykite rugpjūčio 2 d. „Sekundėje“.
Šaunu, kad po truputį vis daugėja tokių aikštelių vaikams. Nes didmiesčiuose jų dar tikrai trūksta. Atsiranda daug naujų gyvenamųjų rajonų, kuriuose privalo būti įrengtos vaikų žaidimų aikštelės , nes juose gyvena daugiausia jaunos šeimos su mažais vaikais, tačiau dažniausiai tuo tenka pasirūpinti patiems gyventojams.