Prezidentė Dalia Grybauskaitė, per trejus savo kadencijos metus nė karto neatostogavusi, nėra vienintelė posto niekada neapleidusi šalies vadovė. Tačiau darbas be atostogų nebūtinai yra atsidavimo savo šaliai ženklas – poilsio atsisakoma dėl to, kad jo nereglamentuoja teisės aktai.
Tiek Lietuvoje, tiek kai kuriose kitose Europos šalyse nėra teisės aktų, kurie aiškiai apibrėžtų valstybės vadovo atostogas. Tačiau kai kurie prezidentai vadovaujasi nerašytomis taisyklėmis ir kasmet eina atostogų. Panašiai elgėsi ir ankstesnis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.
Be Lietuvos, neatostogauja Suomijos, Maltos prezidentai, o Bulgarijos ir Rumunijos vadovai bando derinti darbą su poilsiu.
D. Grybauskaitė, neseniai paklausta, ar ketina atostogauti šią vasarą, dar kartą atsakė: ne, nes to nenumato jokie įstatymai. Prezidentė teigė rudenį teiksianti Seimui Prezidento įstatymo pataisas, kuriose būtų numatyta galimybė šalies vadovui pailsėti.
Galimybę pailsėti prezidentė turi – tai numato šalies Konstitucija, kurios 49 straipsnyje sakoma, kad „Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas“. Tiesa, čia susiduriama su problema – atostogų trukmę numato darbdavys, kuris šiuo atveju prezidentei yra tauta.
Bene artimiausias pavyzdys, kuriuo galėtų sekti ir Lietuvos vadovė, yra Latvija. Tokia pati konstitucinė nuostata, numatanti teisę į poilsį, taikoma ir ten, o atostogų sąlygos nustatomos vadovaujantis darbo teise – tai pagrindinės priežastys, leidžiančios prezidentui atostogauti. Dabartinis Latvijos vadovas Andris Bėrzinis šiemet atostogauja rugpjūčio 2–31 d. Atostogų metu jį pavaduos parlamento pirmininkas – taip numatyta Latvijos konstitucijoje. Joje apie atostogas tiesiogiai nėra užsiminta: „Saeimos pirmininkas perima prezidento pareigas, jei šis yra išvykęs iš šalies ar dėl kitų priežasčių negali eiti pareigų.“ Galima suprasti, kad vienos iš tų „kitų priežasčių“ gali būti laikomos ir atostogos.
Lenkijos prezidentas, šios šalies prezidentūros teigimu, prisiekia dirbti tautai be pertraukų, tad šiuo atveju atostogos prieštarautų priesaikai. Tačiau šalies vadovas Bronislawas Komorowskis, kaip ir buvę prezidentai, dažnai vasaras leidžia prezidento rezidencijose Helio pusiasalyje ir Vyslos mieste Lenkijoje.
Čekija – taip pat viena šalių, neturinčių įstatymo dėl prezidento atostogų.Tačiau, pasak naujienų portalo iDNES.cz redaktoriaus pavaduotojo Tomas Venturos, prezidento institucija nėra itin įtakinga šalyje, tad ir jos vadovas pareigomis ir darbais nėra smarkiai varginamas: „Atsižvelgiant į prezidento pareigas, pasirodymą viešojoje erdvėje, jis laisvai per metus gali atostogauti mažiausiai dvi savaites.“
Tam tikromis išimtimis naudojasi ir Kipro prezidentas. Nors joks įstatymas apie šalies vadovo atostogas nekalba, įprasta, jog salos vadovas ilsisi tada, kaip ir visi kipriečiai – savaitę visuotinių atostogų rugsėjo viduryje. Kitos Europos nykštukės – Maltos vadovas oficialiai taip pat neturi atostogų.
Oficialių atostogų neturintis Rumunijos prezidentas Traianas Basescu bando išnaudoti laisvas dienas savaitės metu. Vasaros savaitgaliais, palikęs pagrindinę rezidenciją Bukarešte, leidžia laiką rezidencijose prie Juodosios jūros ar Karpatų kalnuose.
Tuo metu dešimtmetį Bulgarijai vadovaujantis Georgi Parvanovas kasmet poilsį bando derinti su darbu – vasarą lanko žmones įvairiose šalies vietose. Šiemet savo darbo kabinetą buvo perkėlęs ir į Varną, esančią prie Juodosios jūros. Tiesa, prezidentas čia yra suvaržytas ir dar vieno teisinio vakuumo – teisės aktuose nėra numatyta, kas gali jį pakeisti išvykus ar kitu atveju.
Slovakijos prezidentas „legaliai“ ilsėtis negali, tačiau dabartinis šalies vadovas Ivanas Gasparovičius kasmet dviem savaitėms vyksta į Kroatiją.
Prancūzijos prezidentai vasarą paprastai atostogauja dvi savaites ir tai gali ar net beveik privalo daryti mokesčių mokėtojų sąskaita. Nuo 1968 m. šalies vadovų poilsiui Prancūzijos pietuose, ant Viduržemio jūroje pūpsančios uolos, skirtas Bregansono fortas – labai sena, bet iškilių asmenų patogumams šiandien visiškai pritaikyta tvirtovė. Ji gali pasigirti privačiu paplūdimiu, gražiu sodu ir sraigtasparnių nusileidimo aikštele.
Tarp buvusių Prancūzijos vadovų Bregansono forte ypač mėgo atostogauti dešinysis prezidentas Jacques’as Chiracas ir ten dažnai susitikinėdavo su žmonėmis, o sekmadieniais eidavo į mišias.
Naujasis Prancūzijos vadovas socialistas Francois Hollande’as su tam tiktu pamokslaujančiu tonu paskelbė, jog nuo rugpjūčio 2 iki 20 d. su savo gyvenimo drauge Valerie Trierweiller bent dalį atostogų praleis būtent Bregansone.
Supraskite, jis yra „normalus“ prezidentas ir jokiu būdu nesinaudos kažkokių turtingų draugų arba užsienio šalių svetingumu, kaip tai savo laiku darė dešinysis šalies vadovas Nicolas Sarkozy ir kai kurie jo vyriausybės ministrai, sukėlę ne vieną polemikos bangą.
Dabartinės kairiosios vyriausybės nariai, be kita ko, pasirašė etikos chartiją, kurioje pasižadėjo atsisakyti bet kokios privačios viešnagės užsienio šalių kvietimu. Dėl galimos europinės krizės paaštrėjimo Prancūzijos vadovas savo ministrų paprašė būti pasirengusiems bet kuriuo metu nutraukti savo atostogas, „jeigu įvykiai šito pareikalautų“. Kiekvienas vyriausybės narys prieš atostogas turėjo nurodyti mobiliojo telefono numerį ir elektroninį paštą, kuriuo bus pasiekiamas.
Estijos prezidento veiklą apibrėžiančiame įstatyme numatyta, kad šalies vadovas gali ilsėtis ne daugiau kaip 35 kalendorines dienas per metus. Antrą kadenciją prezidento poste esantis Toomas Hendrikas Ilvesas dažniausiai neišnaudoja visų paskirtų poilsio dienų, tačiau už jas yra kompensuojama – taip numatyta įstatyme.
Teisės aktą, kalbantį apie šalies vadovų poilsį, turi ir Vengrija. Jame numatytos 40 kalendorinių dienų per metus atostogos.
