Europos lyderiai žarsto pažadus padaryti viską, ko reikia per siūles braškančiai euro zonai išgelbėti. Ekonomikos analitikai toliau prognozuoja neišvengiamą jos galą.
Praėjusią savaitę Europos lyderiai vienas po kito dalijo pažadus padaryti viską, kad būtų išsaugota bendra valiuta. Daugiausia vilčių suteikė Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi. Jis pareiškė, kad ECB pagal savo kompetenciją padarys viską, kad išsaugotų eurą, ir taip sužadino lūkesčius, kad imsis naujų veiksmų, padėsiančių sumažinti Ispanijos ir Italijos skolinimosi kainą.
Tarp M. Draghi pasiūlymų minimas ir ES gelbėjimo fondų naudojimas vyriausybių vertybiniams popieriams išpirkti pirminėse rinkose, diskutuojama dėl ECB palūkanų normų mažinimo, ilgalaikių paskolų bankams, skelbia agentūra „Bloomberg“.
Nepaisant to, rinkų nuotaikos po kurio laiko vėl subjuro. Taip investuotojai pademonstravo abejojantys ECB ir M. Draghi galimybėmis. Jie laukia, ką ECB paskelbs po ketvirtadienį vyksiančio posėdžio.
O Italijos ministras pirmininkas pastarosiomis dienomis demonstruoja gana optimistišką toną. „Tai yra tunelis… Bet jo gale matyti šviesa. Mes, kartu su visa Europa, artėjame prie tunelio pabaigos“, – prieš susitikimą su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande’u sakė M. Monti. Anot jo, praėjusį mėnesį Europos vadovų tarybos susitikime priimti sprendimai jau pradeda duoti vaisių.
„Mes matome tiek Europos institucijų, tiek atskirų šalių vyriausybių, tarp jų – ir Vokietijos, pasiryžimą“, – dėstė Italijos premjeras.
Vokietijos politikai šiek tiek sušvelnino toną, davusi signalą Ispanijai, kad jos skolinimosi kaina rinkose galėtų būti sumažinta mainais į taupymo priemones. Todėl šalies ekonomikos ministras Luisas de Guindosas svarsto apie papildomą sveikatos apsaugos ir švietimo sektorių išlaidų apkarpymą, taip dar labiau supykdydamas rekordinio nedarbo kamuojamus šalies gyventojus.
Galės įsikišti
Tiesa, Vokietijos centrinis bankas „Bundesbank“ mano, kad ECB, pirkdamas vyriausybių obligacijas, pažeistų ES teisę. Banko vadovas Jensas Weidmannas tvirtino, kad taisyklių, kuriomis paremtas valiutos sąjungos egzistavimas, pažeidinėjimas jos neišgelbės.
„Bundesbank“ pageidauja, kad euro zonos pinigų politika ir toliau būtų orientuota į kainų stabilumą. Institucija taip pat pasisako už tai, kad finansinių problemų turinčios euro zonos valstyvės naudotųsi jau egzistuojančiais fiskaliniais instrumentais. Pavyzdžiui, Europos finansinio stabilumo mechanizmu. Ekspertų teigimu, tokie iš „Bundesbank“ sklindantys signalai leidžia manyti, kad ECB greitai neatnaujins valstybių obligacijų supirkimo programos.
Tačiau ECB bankų priežiūros tarnyba galėtų gauti teisę nurodyti valstybėms uždaryti probleminius bankus. O tai jau būtų gana radikalus kovos su krize būdas. Todėl šį planą intensyviose diskusijose ECB pareigūnai turėtų aptarti su Europos Komisija ir valstybių narių atstovais, skelbia „Reuters“.
Teigiama, kad pagal naujausią planą norima suteikti ECB galią prižiūrėti kur kas daugiau nei 25 didžiausius bankus. Jei ECB pareigūnai pastebės problemų mažesniuose bankuose, jie esą galės įsikišti į nacionalinių prievaizdų veiklą.
Duoda pusmetį
Savo ruožtu Niujorko universiteto ekonomikos profesorius Nourielis Roubini, iš anksto numatęs 2008 m. prasidėjusią ekonomikos krizę, įsitikinęs, kad euro zona turėtų žlugti per artimiausią pusmetį.
Anot jo, per pusmetį turėtų žlugti Graikijos vyriausybė, o po naujų rinkimų šalis greičiausiai nuspręs atsisakyti euro. Vis dėlto daugiausia pavojaus pinigų sąjungai kelia ne Graikija, o didelių sunkumų turinčios Ispanija ir Italija. Šios dvi šalys po 3–6 mėnesių dėl pernelyg didelių palūkanų normų nebegalės pasiskolinti finansų rinkose.
„Be Portugalijos ir Kipro euro zona gali apsieiti, bet ne be Italijos ar Ispanijos. Žinoma, Vokietija gali likti su Austrija, Suomija ir Olandija. Nors branduolys egzistuos toliau, tai vis tiek jau reikš euro zonos žlugimą. Tokios baigties tikimybė per artimiausius trejus–penkerius metus siekia beveik 50 proc.“, – interviu „RBK Daily“ prognozuoja N. Roubini.
Jis taip pat įsitikinęs, kad didelių finansinių bėdų turinčios valstybės neturėtų būti gelbėjamos. Esą jeigu skolininkas gyveno ne pagal išgales ir buvo gelbėjamas suteikiant vis naujas paskolas, ateityje jis savo elgesio nepakeis.
Nevienodi sunkumai
Šią savaitę Europos Sąjungos (ES) statistikos biuro „Eurostat“ paskelbti duomenys rodo, kad nedarbo lygis euro zonoje pasiekė aukščiausią lygį nuo pat bendros valiutos atsiradimo. Birželį, kai iš darbo rinkos 17-koje valstybių iškrito dar 123 tūkst. žmonių, nedarbo lygis pasiekė 11,2 proc. Iš viso darbo neturi 17,8 mln. euro zonos gyventojų. Tai yra dviem milijonais daugiau nei prieš metus.
Tiesa, „Eurostat“ paskelbtas nedarbo lygio rodiklis slepia didžiulius skirtumus tarp pinigų sąjungai priklausančių valstybių. Pavyzdžiui, Austrijoje nedarbo lygis siekia vos 4,5 proc. Tuo metu Ispanijoje jis yra išaugęs iki 24,8 proc.
Be to, smunkanti ekonomika apsunkina šalies galimybes grąžinti sukauptas skolas. O naujausi duomenys rodo, kad kapitalas iš Ispanijos bankų bėga vis greičiau. Per pirmus penkis šių metų mėnesius jie neteko 163,2 mlrd. eurų. Ši suma prilygsta maždaug 16 proc. Ispanijos bendrojo vidaus produkto. Palyginimui: per tą patį laikotarpį pernai bankų kapitalas pasipildė 14,6 mlrd. eurų, rašo agentūra „Reuters“.
Ispanija pavojingai priartėjusi prie ribos, kai jau nebepajėgs skolintis finansų rinkose. Jeigu šaliai tektų pasibelsti į ES finansinių institucijų duris, jos prašymas padėti finansiškai galėtų sugriauti paskubomis suręstus ES gynybinius mechanizmus. Tokiu atveju greičiausiai nebūtų išvengta ir domino efekto – Italija taip pat galėtų būti priversta prašyti piniginės ES paramos.
