Jau ne vienus metus tautiečiai keiksnoja lietuvišką pajūrį dėl išpūstų, paslaugų kokybės neatitinkančių kainų ir prastai išplėtotos infrastruktūros. Nepaisant to, karštais vasaros savaitgaliais į pajūrio kurortus jie plūsta miniomis. Dažnas net nesivargina iš anksto pasirūpinti nakvyne ir nesusimąsto, kad tol, kol jie patys permokės už griūvantį stogą virš galvos, verslininkai neturės paskatų investuoti.
„Praėjusią savaitę visi stačia galva važiavo negalvodami kur“, – pasakojo Angelina Ivanova, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ turizmo informacijos specialistė. Kaip pavyzdį ji pateikė kelias su vaikais atvykusias poilsiauti šeimas, praėjusį trečiadienį nuo vidurdienio iki pat 18 val. ieškojusias, kur apsistoti.
Pašnekovės teigimu, vieniems nelaimėliams kambarį parai pavyko išsinuomoti už 160 litų. Tačiau sumokėjus tokią sumą, „patogumais“ jiems teko dalytis su kitais poilsiautojais. O kai kurie nevilties apimti atvykėliai už vieną nakvynę sutikdavo mokėti ir po 400–500 litų.
„Jeigu atsirasdavo vienas pasiūlymas, per 10 min. jo ir nelikdavo. Duodi telefono numerį keliems žmonėms, kuris pirmas susitaria su šeimininkais, tas ir gauna“, – apie komplikuotas poilsiautojų nakvynės paieškas kalbėjo A. Ivanova.
Pašnekovė pabrėžė, kad į Nidą atvykstantys užsieniečiai (daugiausia tarp jų – vokiečiai) nakvyne visuomet pasirūpina iš anksto. Todėl jiems, priešingai nei mūsų šalies gyventojams, netenka dalyvauti paskutinės minutės loterijoje dėl pigesnio stogo virš galvos.
Tiesa, kainos mūsų šalies pajūrio kurortuose neretai išsipučia ir dėl trumpos vasaros – verslininkai nori, kad į patalpų atnaujinimą investuotos lėšos atsipirktų kuo greičiau. Tiesa, atsiranda ir tokių, kurie už nakvynę apšiurusiame 10 kv. metrų ploto kambarėlyje pasiryžę nuplėšti tiek, kiek ji atsieitų neprastame viešbutyje.
„Vieniems pasiruošimas sezonui atsieina daugiau, kitiems – mažiau. Yra tokių, kurie dešimtmečiais neinvestuoja, kiti investuoja kas antri metai. Reikia ir patalynę atnaujinti, ir sienas perdažyti, ir kai kuriuos baldus pakeisti, ir visa kita. Tai priklauso nuo šeimininko intelekto. Jeigu žmogus supranta, kad atvažiuojantys nori pailsėti, tai investuos ir stengsis, kad svečiai būtų patenkinti. Bet yra ir kitokių sampratų“, – kalbėjo Irena Švanienė, privačių apgyvendinimo paslaugų teikėjų asociacijos „Svetingas šeimininkas“ pirmininkė.
Savaitė poilsio už 1000 litų
Aišku, apie per kelis mėnesius atsipirksiančias investicijas svajoja toli gražu ne visi palangiškiai. Tarp jų – ir vos per keliasdešimt metrų nuo Palangos tilto įsikūrusios kavinės savininkas, į ją investavęs daugiau nei 70 tūkst. litų. „Yra įrengta tinklinio aikštelių, vien tribūnos kainavo 30 tūkst. litų. Kavinės vieta – 45 tūkst. litų. Kaip čia gali atsipirkti per vasarą ir dar tokią blogą?“ – retoriškai klausė A. Barotkinas.
Tokie atvejai kaip šis rodo, kad didesnių sumų palangiškiams investuoti tiesiog neapsimoka, nes subjurus orams grąžos tenka laukti pernelyg ilgai.
Tai, kad investicijos į infrastruktūrą atsiperka toli gražu ne per metus, liudija ir Druskininkų pavyzdys. Šiame mieste atidarius žiemos pramogų kompleksą buvo skaičiuojama, kad verslininkų investicijos – daugiau nei 110 mln. litų – atsipirktų per septynerius metus tik tuo atveju, jeigu per metus slidinėjimo trasose apsilankytų apie 300 tūkst. slidininkų.
Vis dėlto A. Barotkinas pažymėjo, kad pajūryje laiką leidžiantys lietuvaičiai centų neskaičiuoja: „Alų geria, nors jis ir nepigus. Ir geria, ir valgo. Matyt, turi „atidėję“ sumą, kurią gali išleisti, ir nesivargina bėgti į parduotuvę ir parsinešti alaus. O brangumas toks, kad čia keliais litais brangiau.“
Savo ruožtu I. Švanienė tokiu poilsiautojų elgesiu nė kiek nesistebėjo. Anot jos, savaitė poilsio Palangoje pernelyg netaupant vienam žmogui atsieina maždaug 1 000 litų. Tai esą nėra daug, todėl įkaitus orams poilsio ištroškę tautiečiai ir suvažiavo į pajūrį.
Palanga – taupesniems, Nida – solidesniems
„Šiemet „pliažinio“ oro buvo vos kelios dienos. Todėl žmonės iš anksto nerezervuoja nakvynės, laukia gerų orų. O paskui ir išeina toks staigus pliūptelėjimas į Palangą. Aš, pavyzdžiui, jei būčiau kito miesto gyventoja, elgčiausi taip pat, laukčiau tokios dienos, kai bus šilta ir bus šiltas vanduo“, – kalbėjo pirmininkė.
A. Ivanova svarstė, kad poilsį Neringoje ir Palangoje renkasi skirtingi poilsiautojai. Nidą esą itin dažnai renkasi pasiturintys, kiek vyresnio amžiaus tautiečiai, atvykstantys su šeima ir pageidaujantys ramaus poilsio. Mažesnes pajamas gaunantys lietuvaičiai renkasi Palangą. Nuo atostogų Nidoje juos esą atbaido „atvykimo mokesčiai“: lengvajam automobiliui – 40 litų, kiekvienam keleiviui – 2,9 lito. Ekologijos mokestis piniginę paplonina dar 20 litų.
A. Ivanovai antrino ir Palangos vicemeras Saulius Simė. Jis pridūrė, kad Šventąją renkasi dar kita poilsiautojų grupė: „Dieną Šventojoje automobilių pilna, o vakare sumažėja. Todėl manome, kad į Šventąją važiuoja poilsiautojai iš Mažeikių, Skuodo rajono, dieną pabūna prie jūros ir važiuoja namo.“
Skaičiuojama, kad birželį Palanga surinko 78 tūkst. litų „pagalvės mokesčio“. Palyginimui: Druskininkuose šio mokesčio surinkta apie 150 tūkst. litų. Palangoje pagalvės mokestis siekia 1 litą, Druskininkuose – 2 litus.
„Liepos mėnesį, jeigu žiūrėtume pagal pastarąją savaitę, galima sakyti, kad Palangoje buvo apie 50 tūkst. apsistojusių poilsiautojų. Bet tai priklauso nuo mūsų verslininkų, nuo privačiojo sektoriaus sąžiningumo, kaip jie tai deklaravo“, – sakė S. Simė.
