Rusija neteisėtai nusavino naftos bendrovę „Jukos“, kurios vertė prieš bankrotą siekė 60 mlrd. JAV dolerių. Taip po penkerius metus trukusio tyrimo nusprendė Stokholmo arbitražo institutas. Rusijos valdžia į tai kol kas nereaguoja.
Liepos 25 d. Stokholmo arbitražo institutas paskelbė, kad Rusijos valdžia neteisėtais būdais privertė „Jukos“ bankrutuoti. Arbitražo narių teigimu, Rusija taikė neteisėtus mokesčius, o valstybei priklausančios kompanijos „Gazprom“ ir „Rosneft“ perėmė „Jukos“ kur kas pigiau, nei ji buvo verta 2004 m.
Apie arbitražo sprendimą paskelbė advokatų kontora „Covington & Burling LL“, byloje atstovavusi septynių Ispanijos investicinių fondų, buvusių „Jukos“ akcininkų, interesams. Kol kas oficiali nutartis nėra skelbiama, nežinomas ir prašomos kompensacijos dydis. Spėliojama, jog ispanų prašoma suma gali siekti 4 mln. JAV dolerių. Rusijos naujienų portalas kommersant.ru skelbia, kad ispanams bus sumokėti 2 mln. dolerių ir metinės 6,4 proc. palūkanos nuo 2007 m.
Šiuo metu Paryžiuje gyvenanti buvusi Rusijos politikos apžvalgininkė Natalija Gevorkian mano, kad šiuo atveju svarbu ne kompensacijos dydis smulkiesiems akcininkams, o pats nuosprendis, galintis atverti kelią kitiems investuotojams: „Ši nutartis atveria kelią tūkstančiams buvusių investuotojų, kurie greičiausiai kreipsis į Stokholmo arbitražo institutą. Rusijos skola jiems gali smarkiai išaugti.“
Nėra ką komentuoti
Manoma, kad visų mažųjų „Jukos“ investuotojų nuostoliai gali siekti apie 10 mlrd. JAV dolerių. Stokholmo sprendimas – tik antrasis buvusių akcininkų laimėjimas. 2010 m. tas pats Švedijos arbitražo institutas paskelbė, kad Rusija „Jukos“ akcininkei iš Didžiosios Britanijos – bendrovei „RosInvestCo“ – privalo išmokėti 3,5 mln. dolerių.
Abu arbitražo sprendimai paremti Rusijos bei Didžiosios Britanijos ir Ispanijos investavimo sutartimis, tad šalis privalo kompensuoti nuostolius. Tačiau oficialiai Rusija nepripažįsta neteisėtai perėmusi „Jukos“.
„Tikrasis Rusijos tikslas dėl „Jukos“ buvo priverstinis nusavinimas, o ne siekis atgauti neva nesumokėtus mokesčius“, – komentavo Ispanijos investicijų fondams atstovaujančios advokatų kontoros „Covington & Burling LL“ teisininkas Marney Cheekas.
Arbitražo sprendimo Kremlius oficialiai nekomentuoja. Naujienų agentūra „Bloomberg“ paskelbė tik trumpą šalies finansų ministro pavaduotojo Sergejaus Storčako, atsakingo už skolas užsienio valstybėms, atsakymą elektroniniu paštu: „Čia nėra nieko, ką būtų galima komentuoti. Išplatintas spaudos pranešimas yra tuščias, nėra net skelbiamas kompensacijos dydis.“
Apie kompensacijos dydį Rusija bus informuota oficialiame arbitražo sprendime.
Dar tik pradžia
N. Gevorkian teigimu, Stokholmo arbitražo išvada, kad nacionalizavimo metu „Jukos“ buvo verta 60 mlrd. dolerių, gali tapti pagrindiniu argumentu kitiems nuostolių kompensacijos siekiantiems buvusiems investuotojams. Buvusios apžvalgininkės teigimu, Rusijai šis sprendimas – itin rimtas signalas, tad jo ignoruoti negalima.
Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Rusijai iš Vakarų buvo pasiųstas pirmas itin rimtas signalas – Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) konstatavo, kad „Jukos“ buvo nusavinta neteisėtai. Teismas tąkart nustatė, kad bendrovės vertė prieš nacionalizavimą galėjo siekti apie 98 mlrd. JAV dolerių.
Šie du sprendimai, N. Gevorkian nuomone, daugiausia nerimo kelia valstybinėms kompanijoms „Gazprom“ ir „Rosneft“, kurioms po nacionalizavimo atiteko „Jukos“ turtas. Apžvalgininkės teigimu, Strasbūras ir Stokholmas dabar turėtų veikti išvien siekdami nustatyti nacionalizuotos bendrovės turto vertę prieš jai paskelbiant bankrotą.
Buvusių savininkų ir investuotojų siekius dėl neteisėto „Jukos“ nusavinimo bei galimos kompensacijos 2009 m. tinkamais pripažino Hagos nuolatinio arbitražo teismas, paskelbęs, jog „GML Ltd.“ (bendrovė, per kurią šiuo metu kalinamas buvęs „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis valdė naftos kompaniją) pateiktas ieškinys yra teisingas. Galutines išvadas ir kompensacijos dydį teismas turi paskelbti iki 2013 m. pabaigos.
„Jukos“ bylos pagrindas – Europos energetikos chartija, reguliuojanti santykius energetikos srityje. Nors Rusija yra pasirašiusi šią sutartį, iki šiol nėra ratifikavusi. Hagos teismo nutartis, „GML Ltd“ atstovų teigimu, numato, kad sutarties sąlygas, ginančias investuotojų teises, Rusija vis dėlto privalo vykdyti. Jei Hagos arbitražo pozicija radikaliai nepasikeis, jo nuosprendis dėl Europos energetikos chartijos įpareigojimų Rusijai suteiks galimybių laisviau reikalauti kompensacijos.
