Politikams svarbus jūsų balsas. Bet viską nuspręs jie patys.
Politikai atsiklaus tautos dėl atominės elektrinės statybos, nors atsakymas jiems visiškai nerūpi
Užsižaidę rinkimų išskaičiavimais, parlamentarai nusprendė, kad niekas neatkreips dėmesio, jog referendumo dėl atominės elektrinės prasmė – artima nuliui. Referendumui pateikta formuluotė neleis priimti teisiškai įpareigojančio sprendimo, galinčio pakeisti dabartinius sprendimus dėl Visagino atominės elektrinės statybos.
Vienintelė šio referendumo prasmė – lūkesčiai, kad į rinkimus ateis daugiau rinkėjų. To labiausiai tikisi šiuo metu opozicinės partijos, mat tradiciškai konservatorių elektoratas laikomas ištikimiausiu, ateinančiu į rinkimus esant bet kokioms sąlygoms.
Seimas, specialiai susirinkęs į neeilinę sesiją tik dėl vieno klausimo, paskelbė konsultacinį (patariamąjį) referendumą, per kurį bus pateiktas teiginys „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“.
Referendumo formuluotė lemia, kad esant bet kuriam referendumo rezultatui dabartinė status quo padėtis teisine prasme nepasikeis. Iš viso galimi trys referendumo baigties rezultatai: 1) referendume dalyvauja mažiau nei 50 proc. rinkėjų ir jis neįvyksta; 2) referendumas įvyksta, tačiau jo teiginiui nepritaria 50 proc. dalyvavusių rinkėjų; 3) referendumas įvyksta ir jo formuluotei pritaria daugiau kaip pusė dalyvavusių rinkėjų. Tik pastaruoju atveju yra privalomas teisės aktas: klausimas dėl referendumo sprendimo įgyvendinimo ne vėliau kaip per mėnesį nuo jo paskelbimo turi būti svarstomas Seime. Tačiau patvirtinus referendumo nuostatą, situacija niekaip nepasikeistų – Seimas jau ir taip yra priėmęs įstatymus dėl Visagino atominės elektrinės statybos. Kitais dviem atvejais jokio įpareigojimo priimti naują teisės aktą ar keisti jau esamus nėra.
Tokia situacija patvirtintų argumentus, kad referendumo rengimas – beprasmė politikų užgaida, dar ir kainuojanti biudžetui. Bet kuriuo atveju tik nuo Seimo būsimosios daugumos priklausys, kiek ir kaip ji atsižvelgs į referendumo rezultatus.
Piliečiams, nenorintiems dalyvauti referendumo avantiūroje ir prisidėti prie politinio cirko, logiškiausia būtų apskritai neiti į referendumą. Tačiau jei norite rinkti Seimo narius, bet išreikšti savo poziciją, jog nepritariate pačiai referendumo rengimo idėjai, galite patirti sunkumų. Iki šiol rinkėjai pasirašydavo vieną kartą, kad gauna visus balsavimo biuletenius. Todėl, jei jūs dalyvaujate Seimo rinkimuose, dalyvaujate ir referendume. Ir prisidedate prie to, kad referendumas įvyktų.
Tačiau, kaip IQ aiškino Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, rinkimuose ar referendume dalyvavusių piliečių skaičius nustatomas ne pagal parašų, jog išduoti biuleteniai, skaičių, o pagal balsadėžėse rastų biuletenių skaičių. Tad vienintelis būdas nedalyvauti referendume, bet balsuoti Seimo rinkimuose – neįmesti referendumo balsavimo lapo į balsadėžę.
Vis dėlto Z. Vaigauskas pabrėžė, kad kategoriškai neskatina tokio elgesio: „Mes tikrai nenorime propaguoti biuletenių išsinešimo ar suplėšymo. Toks metodas nėra geras.“
Yra buvusi praktika, kad už referendumo ir rinkimų biuletenius reikėdavo pasirašyti atskirai, tačiau komisija dėl to sulaukė nemažai skundų. Z. Vaigausko nuomone, nenorinčių dalyvauti referendume gali būti labai nedaug, tad galbūt nederėtų versti visų kitų pasirašinėti po keletą kartų. „Galbūt tik nenorintys gauti referendumo lapų galėtų atskirai pasirašyti?“ – svarstė VRK pirmininkas. Bet kuriuo atveju VRK dar nagrinės šiuos procedūrinius niuansus. Tad gali būti, jog turėsime galimybę atsisakyti dalyvauti beprasmiame referendume, bet įvykdyti savo pilietinę pareigą išrinkti Seimą.
