Vietoj dalyvių parašų – antspaudai R. Bartkaus projekte „(:EthUWä!“.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime paneigti stereotipai ir už dyką dalyti milijono verti patarimai. Kai kuriuos jų užrašė IQ žurnalistai Mantas Dubauskas ir Ieva Rekštytė.
Pirmojo Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) rezultatai – daugiau nei 3 300 svečių Visuomenės harmonizavimo parke Prienų rajone ir karštos diskusijos apie politiką, ekonomiką, kultūrą, sportą ir mokslą. Klausytojų gausa patvirtino, kad susitikimai su verslininkais, politikais, menininkais ar mokslininkais nėra tik formalumas prieš vakare vykstančius koncertus.
Negalima sakyti, kad viskas buvo idealu: kai kuriose diskusijose kalbėtojų buvo per daug, ne visi pranešėjai pajėgė išsklaidyti klausytojų snaudulį, ne visai sklandžiai dirbo organizatoriai. Tačiau visa tai – nedideli minusai, kurie per silpni sugadinti gana neblogai iškepusį pirmąjį blyną. Bet apie viską iš eilės.
Apie verslą
Tikslus atsakymas į klausimą, kaip uždirbti milijoną, vertas mažiausiai milijono. Tačiau PLJS, kuriame žinomi ir dar tik pradedantys verslininkai dalijosi patirtimi, buvo galima rasti pigesnį atsakymą – ir net ne vieną.
Pirmasis žingsnis – prekiauti turguje pomidorais. Nuo to pradėjo Antanas Guoga, lažybų bendrovės „Tony Bet“ ir kitų įmonių savininkas. Iš pomidorų milijono neuždirbo, bet, kaip pats sako, įgijo naudingos patirties. Ne mažiau naudingos patirties A. Guoga įgijo mokydamasis mokykloje Australijoje, priiminėdamas lažybų statymus iš kitų moksleivių. Tai padėjo lavinti skaičiavimo įgūdžius, įsiminti kortas. Tačiau už tokią veiklą A. Guoga buvo išmestas iš mokyklos. Vėliau prasidėjo finansų maklerio karjera, tačiau lemiamas karjeros posūkis buvo pokeris. Iš pradžių tai buvo laisvalaikio praleidimo būdas ir prisidurimas prie algos, vėliau virto profesija.
Užsidirbti galima vežant į Lietuvą druską. Vagonais. Tai padėjo susikrauti kapitalą „Senukų“ įkūrėjui Augustinui Rakauskui. Idėja iš pažiūros labai paprasta ir dabar ji greičiausiai nebūtų tokia pelninga, mat A. Rakauskas druską vežė blokados laikais. Vėliau prasidėjo didmeninė prekyba medžiagomis, kurių reikėjo Lietuvos įmonėms, – vežė beveik viską, išskyrus naftą ir brangius metalus. Pastarosios prekės buvo neatsiejamos nuo nusikalstamo pasaulio. Uždirbti pinigai buvo investuoti į prekybą statybinėmis medžiagomis. Lietuviai juk visada norės turėti gražius namus.
Idėja yra niekas, įgyvendinimas yra viskas. Dažnai išsakoma mintis, kad pasaulyje netrūksta pinigų, – jaučiamas gerų idėjų trūkumas. Tuo grindžiamas naujas judėjimas – sukurti idėją ir ją parduoti investuotojui. Tai būtų vadinamasis „start-up“, arba „startuolis“.
Kita vertus, net ir labai gera idėja negarantuoja milijono. „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laursas tvirtina, kad vien turėti idėją nepakanka – aplinkui ir taip pilna gerų idėjų. Pavyzdžiui, nuskristi į Mėnulį yra labai šauni idėja. Kur kas svarbiau gerai įgyvendinti idėją. Pavyzdys – „Facebook“ tinklas, kuris gali pasirodyti labai paprastai įgyvendinamas. Tačiau realiai jo struktūra sudėtingesnė už „Boeing 747“. Pats I. Laursas iki „GetJar“ išbandė ne vieną verslo idėją – tarp jų nekilnojamojo turto ir turizmo agentūras.
Apribojimai yra naudingi. Tai, kad lietuviai 50 metų gyveno suvaržyti, tam tikra prasme gali būti ir privalumas. Pasak „Global Lithuanian Leaders“ atstovo Mykolo Lepeškos, apribojimai skatina kūrybiškumą. Sovietiniais laikais praktiškai kiekvienas susidurdavo su apribojimais.
Uždarbis nėra gyvenimo prasmė. Siekti uždirbti milijoną – sveikintina, bet tai neturi būti pagrindinis tikslas gyvenime. „Nematuokite gyvenimo prasmės uždarbiu ar pelnu, ugdykite savyje sveiką tautinį ir pilietinį idealizmą, socialinį solidarumą, tiesiog žmogiškąjį ryšį. Patikėkite, gerai žinau tokių dalykų tikrąją vertę, žinau, kad tai – labai galinga, palaikanti ir kurianti jėga, stipresnė už pačius didžiausius pinigus“, – susitikime kalbėjo kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.
Apie dvasingumą
Sėkmę užtikrina verslo dvasia. Pavėlavusieji užversti Lietuvą druska gali pasinaudoti kitu A. Rakausko patarimu – būti dvasingais. „80 procentų laiko skiriu verslumo dvasiai sugeneruoti“, – rimtu veidu aiškino A. Rakauskas. O jeigu kam nors nesiseka verslas, vadinasi, buvo per mažai verslumo dvasios.
Ištraukti iš savęs tai, kas geriausia. „Nemateko“ direktorė Egidija Vaicekauskienė aiškino, kad svarbiausia pažinti ir įveikti ne konkurentus, o patį save: „Kova turi būti ne ant žirgo, o su savimi. Iš savęs reikia ištraukti tai, kas geriausia.“
Apie piratavimą
Piratavimo nauda. Piratavimas, kaip ir Sovietų Sąjunga, yra blogis. Tačiau jis skatina technologinį išprusimą. Amerikiečiai perka legalią operacinę sistemą parduotuvėje. Lietuviai ją įsidiegia patys. Tai nelegalu, bet padeda įgyti naujų įgūdžių.
Kopijavimo nauda. „Išeidami į armiją penkių dainų, įskaitant „Laužo šviesą“, įrašų kopijas padovanojome draugams, o kai grįžome, čia buvo daugybė garso perrašymo įstaigų, kurios kopijavo tas dainas už pinigus. Pats radijo stoties „Pūkas“ direktorius Andriui (Mamontovui – IQ) gyrėsi, kad nemažą dalį jo namo pastatė „Laužo šviesa“. O mes iš to nieko neuždirbome“, – diskusijoje apie piratavimą pasakojo grupės „Foje“ muzikantas Arnoldas Lukošius. Rimas Šapauskas pridūrė, kad panaši situacija buvo ir dėl „Radioshow“ kasetės, tačiau tai padėjo jai per kelis mėnesius tapti kultine. „Taip, mes nešėme laužo šviesą, o jūs – keiksmažodžius“, – replikavo A. Lukošius. „Mes vis tiek geresni“, – atsikirto R. Šapauskas.
Apie valdžią
Geriau nieko nelaukti iš valdžios. Valdžia gali nieko neduoti – svarbu, kad neatimtų. Šia prasme premjero patarėjas Mykolas Majauskas ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas sutarė. Skirtingai suprantamos tik sąvokos „duoti“ ir „atimti“. Ž. Šilėno pasiūlymą įvesti nulinį pelno mokesčio tarifą M. Majauskas vadino prašymu ką nors duoti. Pats Ž. Šilėnas tai vadino neatėmimu. „Darbo jaunimui nėra ir nebus tol, kol jis pats nesusikurs darbo vietos“, – laukiančiuosius valdžios malonės dar atšaldė M. Majauskas.
Apie naujas galimybes
Kurti aplinką tausojančias technologijas. Galimybę iš to užsidirbti mato buvęs Kosta Rikos prezidentas José Maria Figueresas, dabar – aktyvus kovotojas su klimato kaita. „Mes turime tik planą A, nes planeta B neegzistuoja“,– apie aplinką tausojančių technologijų svarbą kalbėjo J. M. Figueresas.
Susirasti investuotoją. Aplink gausu investuotojų, norinčių investuoti į naujas idėjas. Tiesa, ne visiems pasiseka sukurti patrauklią idėją, o ir sukūrus ją nebūtinai pavyksta įtikinti investuotoją. Mat idėja paprastai būna susijusi su naujosiomis technologijomis, o investuotojas pinigus uždirbo tradicinėse srityse. Tad reikia gerokai paplušėti, kol pavyksta rasti bendrą kalbą.
Apie emigraciją
Emigracija – teigiamas reiškinys. Į Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą atvykę tautiečiai sutarė bent jau dėl vieno: verta išvažiuoti tam, kad įgytum patirties, užmegztum reikalingų pažinčių. Ne visi žadėjo sugrįžti, bet noro tai daryti yra.
Mitas apie emigrantus. Netiesa, kad visi išvykstantys lietuviai yra nusivylę savo gimtine ar jaučiasi nuskriausti. Nė vienas iš užsienio atvykęs lietuvis PLJS neburnojo, kaip blogai čia gyventi ir kaip gerai, kad jis išvažiavo.
Apie lygybę
Žinomo veido nauda. Iš Niujorko atvykęs menininkas Rimvydas (Ray) Bartkus pastebėjo, kad kalbėti apie lygybę Lietuvoje keblu. Važiuojančius į PLJS kartu su grupės „Antis“ lyderiu Algirdu Kaušpėdu, jų automobilį sustabdė renginio apsaugininkai ir pasakė, jog pravažiuoti toje vietoje negalima, bet, vos išlipus A. Kaušpėdui, apsaugininkai atidavė pagarbą ir automobilį praleido.
Apie kultūrą
Filmas ne apie kančią. Filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ režisierius Donatas Ulvydas pritarė teiginiui, jog lietuviškas kinas finansiškai neatsiperka, tačiau kalbėdamas ne apie apčiuopiamus dalykus jis jaučiasi pranokęs savo tikslus. „Lietuvos ambasados užsienyje džiaugėsi, kad pagaliau savo svečiams gali rodyti lietuvišką filmą ne apie kančią“, – ši D. Ulvydo frazė diskusijoje palydėta ovacijomis. „Būsiu Tadas Blinda antroje filmo dalyje“, – juokais mestelėjo Holivude dirbantis kino ir televizijos prodiuseris Marius Vilūnas. „O aš – jo meilužis“, – pridūrė jaunasis kino režisierius Romas Zabarauskas, filmo gėjų tema „Pornomelodrama“ autorius.
Kultūros eksportas. Užvirus diskusijai, kokį kultūros produktą galėtų eksportuoti Lietuva, kompozitorius, pianistas, muzikos festivalių užsienyje organizatorius Edvinas Minkštimas interviu IQ teigė, jog lietuvių stiprybė – muzika ir teatras.
