Panevėžio hidrometeorologijos stočiai – daugiau nei šimtas metų. Ji ir dar keturios šalies stotys jau šiemet turėtų būti įrašytos į pasaulinį katalogą, kuris leis lengviau stebėti ir vertinti šimto metų klimato pokyčius. Net penkias Lietuvos hidrometeorologijos stotis siūloma vadinti šimtametėmis klimato stotimis.
Įrašys į katalogą
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Nidos hidrometeorologijos stotys įtrauktos į pasaulio šimtamečių tokios paskirties įstaigų sąrašą. Visos jos pateks į katalogą, kuris turėtų būti parengtas iki neeilinės Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) kongreso sesijos, vyksiančios spalį Ženevoje. Katalogas sudarytas, kad būtų galima stebėjimų duomenimis pagrįsti dešimtmečių ir šimto metų klimato pokyčius. Jį parengė PMO.
Nuo senų laikų žmonės bandė atspėti, koks bus oras. Mūsų senoliai tai darydavo, atsižvelgdami į dangaus kūnų judėjimą, įvairių gyvūnų elgseną ir kt. Tikslūs pirmieji meteorologiniai stebėjimai šalyje atlikti 1770 m. Vilniaus universiteto astronomijos observatorijoje. Pirmieji vandens lygio stebėjimai – dar po keliasdešimt metų. 1869–1897 m. Lietuvoje pradėtos steigti meteorologijos stotys. 1921-aisiais įkurta Centrinė meteorologijos stotis. Dabar didžiausius meteorologinius tyrimus mūsų šalyje atlieka Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Siekia tikslumo
Panevėžio hidrometeorologijos stoties stebėtoja Loreta Adomavičiūtė sako, kad nuo 1901 m., kai mūsų mieste atsirado pirmoji stotis, nedaug kas pasikeitė. Nors dabar atliekama šiek tiek daugiau stebėjimų, viskas modernizuota: oro temperatūra matoma kompiuterinėse programose, tačiau dingus elektrai ar prasidėjus „oranžiniam lietui“ (kai vienoje vietovėje lyja, o už kelių kilometrų – giedra), darbuotojams tenka pasitelkti senuosius, kieme esančius prietaisus.
„Automatika gerai, kai geras oras. Jei tik prasideda kruša, pasidengia šerkšnas ar laukai apledėja – kompiuteris nebemato. Tada jis viską fiksuoja kaip lietų. Pavyzdžiui, jei vienoje vietovėje lyja, o už kelių kilometrų šviečia saulė, automatika fiksuoja vienodai – lietų“, – teigia pašnekovė. L.Adomavičiūtė įsitikinusi, kad kompiuteris žmogaus niekada neatstos, ir neslepia, jog siekdami tikslumo stebėtojai ir toliau naudojasi ne tik automatika, bet ir mechaniniais prietaisais. Vienas tokių – vėjarodis, vadinamasis fliugeris, naudojamas vėjo greičiui ir krypčiai nustatyti.
„Aukšto stovo, sužymėto brūkšneliais, viršuje kabanti sunki lentelė nuo stipraus vėjo juda ir taip rodo vėjo kryptį. Pūsdamas vėjas ją pakelia į viršų, o jos krytis nurodo vėjo greitį“, – meteorologijos subtilybes aiškina specialistė.
(…)
Visą Vaidos REPOVIENĖS straipsnį skaitykite liepos 24 d. „Sekundėje“.
