Kremlius kuria teisinę sistemą autoritariniam valdymui.
Iki kasmetinių atostogų pradžios liepos 13 dieną Rusijos Dūma turėjo nudirbti daug svarbių darbų. Balsuodamas paknopstomis šalies parlamentas priėmė ištisą seriją įstatymų, susijusių su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), šmeižtu ir internetu. Jos turi sustiprinti režimo stuburą ir išgąsdinti bei suskaldyti didžiausius jo priešininkus.
Nepaisant pasipriešinimo ženklų iš anksčiau lojaliomis Kremliui laikytų partijų pusės, Dūmą vis dar kontroliuoja Kremlių tvirtai palaikanti partija „Vieningoji Rusija“. Ji išlieka patikimu ginklu Rusijos prezidento Vladimiro Putino kovoje su opoziciniu judėjimu. Šiuo metu Kremlius neketina naudoti jėgos: jeigu būtų pasitelkti kariniai pulkai, tai atrodytų nepatraukliai, būtų rizikinga ir neproduktyvu.
V. Putinas nenori, kad Rusija pernakt taptų tokia atstumtąja kaip Baltarusija, taigi Kremlius nusprendė: „jeigu negalime jų užgniaužti – suvaržykime juos“, – teigia Borisas Makarenka iš idėjų kalvės Politinių technologijų centras.
Įstatymų leidėjų ataka prasidėjo praėjusį mėnesį nuo įstatymo, kuriuo baudos už dalyvavimą nesankcionuotose demonstracijose buvo padidintos iki 300 tūkstančių rublių (26,4 tūkst. litų). Tada atėjo kitų trijų naujų įstatymų eilė. Pirmasis numato daug griežtesnes finansines patikras lėšų iš užsienio gaunančiose NVO bei verčia šias organizacijas pasiskelbti „užsienio agentais“. Šis terminas sukurtas siekiant sukompromituoti jų darbą.
Antrasis įstatymas šmeižtą vėl įtraukia į baudžiamųjų nusikaltimų sąrašą. Šis nusižengimas iš baudžiamojo kodekso buvo išbrauktas tik pernai. Dabar baudos siektų iki 5 milijonų rublių (440 tūkst. litų). Trečiuoju siekiama sukurti tinklalapių „juodąjį sąrašą“. Jie turėtų būti užblokuoti tariamai tam, kad vaikai būtų apsaugoti nuo nelegalaus ar žalingo turinio. Tačiau šias priemones būtų galima panaudoti prieš bet kokį turinį internete, kurį valstybė norėtų uždrausti.
Įstatymai buvo sukurpti paskubomis. Įstatymo dėl NVO formuluotė tarp pirmojo ir antrojo balsavimo turėjo būti skubiai pakeista, nes paaiškėjo, kad du Kremliaus sąjungininkai – aukų iš užsienio sulaukianti Rusijos ortodoksų bažnyčia ir pinigų iš reklamos pirkėjų užsienyje gaunantis valstybės valdomas kanalas RT taip pat turėtų būti vadinami „užsienio agentais“.
Nežinia, ar dėl skubos, ar specialiai, naujuose įstatymuose palikta daug neaiškumų. Vykdant šiuos įstatymus teismams ir pareigūnams visose Rusijos biurokratinės sistemos grandyse palikta daug veiksmų laisvės. Mažai tikėtina, kad priėmus naujus įstatymus prasidės masinis persekiojimas, nors vietiniai ir regioniniai pareigūnai gali juos pradėti naudoti tam, kad pakenktų savo oponentams ir varžovams. Šie įstatymai pirmiausia buvo priimti tam, kad esančius opozicijoje pastatytų į nuolatinį numanomą teisinį pavojų, o ne tam, kad būtų naudojami reguliariai.
Internetui skirtas įstatymas gali turėti daugiausia pasekmių. Remiantis juo reikia sukurti naują vyriausybinę instituciją, kuri administruotų tinklalapių su uždraustu turiniu sąrašą. Kas bus šio komiteto nariai ir kaip jis pasirinks, kuriuos tinklalapius blokuoti, neaišku.
Daugiausia nerimo Rusijos interneto analitikams kelia tai, kad nors įstatymo tekstas koncentruojasi ties su vaikų pornografija, narkotikais ir savižudybe susijusiais tinklalapiais, jame taip pat numatyta galimybė teismo sprendimu uždrausti bet kokios rūšies nelegalų interneto turinį.
Įstatymo formuluotė paliko galimybių manipuliacijoms politiniais motyvais. Be to, tam, kad būtų blokuojami ir atskiri tinklalapiai, ir interneto protokolų adresai, paslaugų teikėjams gali tekti įsigyti išsamaus tinklo srauto analizavimo (angl. deep-packet inspection) technologiją, į atskirus srautus filtruojančią internetu siunčiamus duomenis. Taip tampa paprasčiau užblokuoti tam tikras paslaugas, tokias kaip „Skype“, arba tinklalapius, pavyzdžiui, tam tikrą „Facebook“ grupę.
Tai jau tampa įpročiu, kad priimdami naujus įstatymus ar procedūras Dūmos deputatai juos pateisina baksnodami į užsienį. Šie įstatymai buvo lyginami su Amerikos užsienio agentų registracijos aktu. NVO įstatymą pasiūlęs Alexanderis Sidyakinas pareiškė, kad „nėra nieko įžeidžiamo“ termine „užsienio agentas“. Tuo tarpu viena iš interneto įstatymo autorių Elena Mizulina tikina, kad šis įstatymas skirtas tik vaikų ir šeimų apsaugai bei negali būti panaudotas politiniais tikslais.
Už visų šių Dūmos priimtų įstatymų slypi nervingumo dėl visiškai nepažįstamos politinės aplinkos ir tikėjimo ankstesnėje V. Putino kadencijoje naudotais griežtais metodais mišinys. Neaišku, ar jie bus tokie veiksmingi, kaip praeityje. Per praėjusį dešimtmetį V. Putinas atsiskleidė kaip oficialios politinės sistemos – partijų ir rinkimų pasaulio – manipuliavimo ekspertas. Tačiau jis ir jo patarėjai dar turi parodyti savo sugebėjimus sunkiau valdomame pilietinės visuomenės pasaulyje.
Tyrimų centro „Levada“ apklausos rodo, kad nors parama V. Putinui išlieka stipri, didelė dalis šios paramos (40–45 proc.) yra pasyvi arba sąlyginė. Kaip praėjusią savaitę skiltyje parašė populiaraus dienraščio „Vedomosti“ žurnalistas Kirilas Rogovas, V. Putinas grįžo į Kremlių susilpnėjęs, bet jis „ketina valdyti taip, lyg jo įgaliojimai būtų tokie pat tvirti, kaip anksčiau“. Pasak K. Rogovo, prezidentas nori parodyti, kad „nieko iš jo nesulauksite“. Tai gali būti arti tiesos, bent jau dabar. Tačiau V. Putinui kyla grėsmė, kad nieko nedavęs šiandien jis gali būti priverstas atsisakyti daug daugiau rytoj.
