Manantieji, kad Panevėžio centre jau pristatyta tiek paminklų, kad dar vienas niekaip nebetilptų, gali būti apšaukti visiškais nesusipratėliais. Mat Senvagės papėdėje išdidžiai į miestą žvelgiančio Aleksandro, susimąsčiusio J.Balčikonio Kranto gatvėje, kandaus J.Miltinio teatro pašonėje, „Meno“ teatro kiemelyje žiūrovų laukiančio kilnaus Don Kichoto ir dar daugelio kitų Panevėžio erdvėse jau seniai įkurdintų skulptūrų draugiją turėtų papildyti dar vienas meno šedevras. „Tėviškės“ draugija mano, kad Laisvės aikštėje tarp fontanų yra tinkamiausia vieta legendinei „Laisvei“ – žymaus Panevėžio krašto skulptoriaus Juozo Zikaro dar 1926-aisiais specialiai šiam miestui sukurtam paminklui.
Meno daugės
Kone prieš devynis dešimtmečius miesto Savivaldybės gauto užsakymo tragiško likimo menininkas neužbaigė – suspėjo sukurti tik skulptūros modelį.
Panaudojant jo motyvus „Laisvę“ paversti dar vienu Aukštaitijos sostinės meniniu akcentu apsiimtų skulptorius Kęstutis Balčiūnas – paminklų Vilniuje ir kituose šalies miestuose autorius, sukūręs antkapinį paminklą ir prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui.
Savivaldybei prašymą leisti Laisvės aikštėje tarp fontanų statyti „Laisvę“ įteikę „Tėviškės“ klubo nariai norėtų ją matyti jau kitąmet, kai Panevėžys švęs 510-ąjį gimtadienį.
Užsakymo užbaigti nespėjo
J.Zikaro specialiai Panevėžiui sukurtas „Laisvės“ maketas – maža gipsinė skulptūrėlė kelis dešimtmečius eksponuojama miesto Kraštotyros muziejuje. Teigiama, kad paminklą užsakiusi Panevėžio valdžia menininkui spėjo atlyginti už maketą, o statyti skulptūrai buvo renkamos aukos. Tačiau miestas skulptūros nesulaukė – užėjo karas, banke laikytos surinktos lėšos buvo nacionalizuotos, o 1944 m. lapkričio 10 d. skulptorius nusižudė neištvėręs saugumo tardymų.
Sovietmečiu pamiršta „Laisvė“ vėl buvo prisiminta prasidėjus Atgimimui – rinktos aukos, organizuota gyventojų apklausa.
„Tėviškės“ klubo narės gydytojos Liudvikos Knizikevičienės teigimu, per mėnesį beveik 1000 panevėžiečių pasisakė už tai, kad Panevėžyje būtų pastatyta „Laisvė“ ir tik 15-iolika tam nepritarė.
Statys iš aukų
Šįmet J.Zikarą paskelbus Panevėžio garbės piliečiu, pasak L.Knizikevičienės, atėjo laikas garsiajam kraštiečiui grąžinti skolą.
Anot jos, pagal išlikusį gipsinį maketą „Laisvę“ kursiantis K.Balčiūnas – didelis J.Zikaro kūrybos gerbėjas, netgi baigęs tą pačią Sankt Peterburgo Dailės akademiją.
„K.Balčiūnui artimas J.Zikaro stilius, o Panevėžyje, reikia pripažinti, turime daugiau skulptorių modernistų“, – aiškino L.Knizikevičienė.
(…)
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite liepos 20 d. „Sekundėje“.
