Prieš ketverius metus Pekine JAV vyrų krepšinio rinktinė iškovojo aukso medalius, užtikrintai nužygiavusi visą olimpinį kelią ir susigrąžinusi prarastą šlovę. Tačiau kita JAV rinktinė seniai yra pamiršusi, ką reiškia koks nors kitas rezultatas olimpinėse žaidynėse. Tai – JAV moterų krepšinio komanda.
Nuo 1976 m., kai pirmą kartą buvo surengtas olimpinis moterų krepšinio turnyras, amerikietės patyrė vos du pralaimėjimus ir tik triskart netapo olimpinėmis čempionėmis – 1976 m. liko antros, 1980 m. dėl Maskvos olimpiados boikoto žaidynėse nedalyvavo, o 1992 m. pusfinalyje pralaimėjo jungtinei NVS rinktinei ir pasipuošė bronza. Visi kiti turnyrai iki šiol buvo neabejotino ir triuškinamo JAV moterų dominavimo laukas.
Toks amerikiečių žaidimas per visus olimpinius moterų krepšinio turnyrus palieka nedaug vilčių kitoms pasaulio rinktinėms ir šiemet. Rinktinės treneris Geno Auriemma į Londoną vežasi sustyguotą patyrusių krepšininkių ir jaunimo derinį. Derinį, kuris greičiausiai taps mirtinu bet kurioms priešininkėms.
Amerikiečių sudėtyje bus trys krepšininkės, kurios jau dukart ragavo olimpinio aukso skonio – Sue Bird, Diana Taurasi ir Tamika Catchings. Dar keturios – Candace Parker, Sylvia Fowles, Swin Cash ir Seimone Augustus – olimpinėmis čempionėmis tapo prieš ketverius metus Pekine. Kitos rinktinės narės šiemet debiutuos didžiausiame pasaulio sporto renginyje.
Kas lemia tai, jog amerikietės išlieka nenugalimomis moterų krepšinio titanėmis, kurioms bent jau pasipriešinti – didžiausia likusio pasaulio rinktinių svajonė? Be neabejotino talento ir sugebėjimų krepšinio aikštelėje, yra vienas esminis faktorius, skiriantis JAV krepšininkes nuo savo tautiečių vyrų, kurie kartais klumpa svarbiausiuose krepšinio turnyruose. Moterys neabejotinai geriau pažįsta tiek kitų rinktinių žaidėjas, tiek ir tarptautinio krepšinio subtilybes. Kodėl? Viskas paprasta – didžiąją metų dalį geriausios amerikiečių žaidėjos praleidžia Europoje.
WNBA sezonas vyksta vasarą, o likusį laiką JAV krepšininkės atstovauja stipriausiems moterų „Eurolygos“ klubams. Dėl to net negali kilti klausimas, ypač aktualus JAV vyrų rinktinės žaidėjams, – ar sugebės amerikietės prisitaikyti prie europinio krepšinio taisyklių, ar įstengs tinkamai įvertinti varžoves. Vienareikšmis atsakymas – taip.
„Mūsų tikslas šiemet yra ne tik laimėti aukso medalį, bet kartu ir užtikrinti, jog mes einame teisinga linkme, kad tą patį rezultatą pakartosime ir 2016 m., ir 2020 m.“ – teigia vyriausiasis JAV komandos treneris G. Auriemma. Kol kas panašu, jog amerikiečių rinktinė pasirinko teisingą kelią. Nors po ketverių metų Rio de Žaneire nebebus patyrusių D. Taurasi, S. Bird ar T. Catchings, naujoji JAV žaidėjų karta su Maya Moore priešakyje greičiausiai neužleis savo pozicijų ir tuomet. Beje, M. Moore Londone gali pasiekti unikalų rodiklį – nacionalinėje rinktinėje debiutuojanti 23 m. krepšininkė šiemet tapo ir NCAA (su „Minnesota Lynx“), ir „Eurolygos“ (su Valensijos „Ros Casares“) čempione, o Londone turi visus šansus iškovoti aukso medalį.
Žinoma, olimpinis moterų krepšinio turnyras – tai ne vien JAV rinktinė. Peilius galanda ir favoritėms iššūkį pasiruošusios mesti bent kelios pasaulio rinktinės. Pirmiausia, aišku, JAV rinktinei bandys įkąsti Europos čempionės rusės. Stiprios ir visada kupinos ambicijų Rusijos krepšininkės tikrai pasistengs neleisti, kad naujai pastatytos Londono krepšinio arenos palubėse po finalinio mačo plevėsuotų žvaigždėta JAV vėliava. Kitos rinktinės – tiek pasaulio vicečempionės čekės, tiek turkės, brazilės ar australės – taip pat padarys viską, kad pasaulis turėtų naujas olimpines čempiones.
Tačiau visa tai – tik prognozės ir spekuliacijos. O kol kas tenka pripažinti, jog JAV krepšininkės turbūt net labiau nei jų NBA žvaigždžių kupina šios šalies vyrų rinktinė dominuoja pasaulio krepšinyje. Ir visos aplinkybės klostosi taip, jog šis faktas greitai taps aksioma, o amerikietės pasipuoš ne tik Londono olimpinių žaidynių auksu, bet ir bus neįveikiama jėga dar bent dešimt metų.
