„Kinija išliks pasaulio ekonomikos varikliu iki 2025-ųjų“, – įsitikinęs Frankas Appelas, Vokietijos kompanijos „Deutsche Post DHL“ vadovas. Jis nepaiso duomenų apie lėtėjančią šios Rytų valstybės ekonomiką ir čia planuoja įspūdingą plėtrą. Apie ambicingus planus Kinijoje praneša ir kitos didelės pasaulio kompanijos.
Antrąjį šių metų ketvirtį, sulėtėjus investicijoms ir smukus paklausai Europoje bei JAV, Kinijos ekonomika augo lėčiausiai per pastaruosius trejus metus. Bendrasis vidaus produktas (BVP) nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos augo 7,6 proc. Palyginimui: per pirmus tris šių metų mėnesius Kinijos ūkis plėtėsi 8,1 proc. Tiesa, net ir sulėtėjęs ekonomikos augimas 0,1 proc. pralenkė oficialias išankstines Pekino prognozes.
Kinijoje pagaminama maždaug 20 proc. viso pasaulio prekių ir paslaugų. Todėl nuogąstaujama, kad lėtėjanti šios šalies ekonomika gali pristabdyti viso pasaulio ūkio atsigavimą. „Mes turime būti protingi ir suprasti, kad ekonomikos atsigavimas kol kas nėra stabilus, o sunkmetis gali tęstis dar kurį laiką“, – įspėjo Kinijos ministras pirmininkas Wenas Jiabao.
Tačiau kai kurie analitikai mėgina išsklaidyti baimes ir kalbas apie laukiantį kietą Kinijos ūkio nusileidimą ir jo įtaką viso pasaulio ekonomikai. „Jeigu ekonomikos augimas sulėtės 1 procentiniu punktu per metus, tai nebus labai reikšminga, kalbant apie viso pasaulio BVP“, – užsienio žiniasklaida cituoja Kolumbijos universiteto politinės ekonomikos profesorių ir Nobelio premijos laureatą Edmundą Phelpsą.
Profesoriaus įsitikinimu, Kinija turi užtektinai amunicijos kovai su lėtėjančia ekonomika. Štai Kinijos centrinis bankas, norėdamas paskatinti skolinimą, jau sumažino lėšų, kurias bankai turi laikyti rezerve, dydį. Maža to, skolinimosi kaina per pastarąjį mėnesį buvo apkarpyta du kartus.
Ekonomika toliau augs
Panašiai kaip E. Phelpsas, regis, mąsto ir vokiečiai iš „Deutsche Post DHL“. Kompanijos vadovas F. Appelas žurnalistus Šanchajuje tikino, kad Kinijos ekonominė situacija vaizduojama kur kas pesimistiškiau, nei yra iš tikrųjų. „Nėra pagrindo manyti, kad šalies ekonomika per artimiausius metus neaugs. Ją augins kokybiškų prekių ir paslaugų paklausa, – dėstė F. Apellas. – Jeigu BVP augs, finansine prasme verslui čia bus gerai.“
Vadovaudamasis tokiomis optimistiškomis prognozėmis „Deutsche Post DHL“ padalinys „DHL Express“ greta Šanchajaus Pudongo oro uosto atidarė naują siuntų terminalą, į kurį investavo 175 mln. JAV dolerių (kiek daugiau nei 494 mln. litų). Naujasis „DHL Express“ terminalas, Šanchajų sujungsiantis su Šiaurės Azijos, Europos ir JAV šalimis, savo dydžiu prilygsta trylikai futbolo stadionų. Per valandą jame gali būti išrūšiuota iki 20 tūkst. įvairių laiškų, dokumentų ir tiek pat siuntinių.
Per ateinančius dvejus metus kompanija Šanchajuje ketina investuoti dar 132 mln. dolerių (372,8 mln. litų). F. Appelo teigimu, Šanchajus plėtrai pasirinktas dėl to, kad jis yra vienas iš Kinijos komercinių centrų. Be to, šis milijoninis miestas tituluojamas vartais į Jangdzės upės deltą, kuriai tenka 39 proc. šalies eksporto ir importo.
Kitas „Deutsche Post DHL“ padalinys „DHL Supply Chain“ Honkonge atidarė naują biurą. Čia investuota 63 mln. eurų. Kompanijos klientų gaminių sandėliavimui čia skirtas 900 kv. metrų ploto sandėlis.
Skaičiuojama, kad Šiaurės Azijoje per pastaruosius trejus metus DHL investavo apie 224 mln. eurų. Iki 2015 m. planuojama išleisti dar 300 mln. eurų.
Kinijoje sekasi ne visiems
Vokiečių verslininkai – ne vieninteliai, planuojantys plėtrą Kinijoje. Šioje šalyje ketina plėstis tokios bendrovės kaip „Starbucks“ ar „Burger King“. Tačiau kompanijos „Apple“ pavyzdys rodo, kad ne viskas vysta taip paprastai.
Amerikiečių bendrovė „Starbucks“ siekia pripratinti kinus prie vakarietiškos kavos kultūros. „Mes matome galimybių Kinijoje atidaryti daug daugiau kavinių“, – prieš kurį laiką skelbė „Starbucks“ vadovas Azijos ir Ramiojo vandenyno šalims Johnas Culveris.
„Starbucks“ planuoja, kad 2015 m. Kinijoje galėtų būti 1 500 kavinukių, kurios veiktų 70 miestų. Jei kavos milžinei pavyktų įgyvendinti šį savo planą, Kinija taptų antra pagal dydį jos rinka. Šiuo metu bendrovė Kinijoje turi 570 kavinių.
Plėtrą Kinijoje planuoja ir kita JAV greitojo maisto pardavėja „Burger King“. Ši kompanija, Kinijoje turinti 63 restoranus, jų skaičių ketina padidinti tūkstančiu. Toks sprendimas grindžiamas tuo, jog Kinijos ekonomika šiuo metu auga sparčiausiai pasaulyje.
Tiesa, neaišku, ar visų šių kompanijų planuojama plėtra Kinijoje bus sėkminga. Tuo suabejoti verčia „Apple“ pavyzdys. Ji Kinijoje turi šešias parduotuves – dvi Pekine, tris Šanchajuje ir vieną Honkonge. Jos visuomet sausakimšos, tad klientai, atėję ko nors įsigyti arba atnešę pataisyti savo mobiliuosius telefonus, nuolat turi laukti ilgose eilėse. Dar 2010 m. „Apple“ planavo, kad šiais metais jos parduotuvių skaičius Kinijoje bus išaugęs iki 25. Taigi plėtra gerokai atsilieka nuo anksčiau iškeltų tikslų.
Viešai kompanija aiškina, kad taip yra todėl, jog reikia užtikrinti, kad parduotuvės įsikurs tinkamose vietose. Anonimais norėję likti Kinijos vyriausybės pareigūnai užsienio žiniasklaidai patvirtino, kad artimiausiu metu „Apple“ norėtų atidaryti bent dvi parduotuves tokiuose miestuose kaip Čengdu ir Šenzenas. Jeigu jai nepavyks to padaryti, smuks ne tik pardavimo rodikliai, bet ir kils pavojus anksčiau užtarnautai sėkmei – nors „Apple“ produktus galima pirkti internetu, dauguma Kinijos vartotojų juos pageidauja išbandyti ir pirkti parduotuvėse.
