„Šalia yra gimdymo namai, mokykla, gyvenamieji namai, biurai ir kapinės – žmogus gimsta, eina į mokyklą, gyvena, dirba ir miršta. Ir viso šito centre yra futbolo stadionas“, – naujus futbolo rinktinės namus pristato Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis direktorius Edvinas Eimontas.
Buvęs „Vėtros“ stadionas tik kiek mažiau nei prieš porą metų tapo LFF nuosavybe. Ši pasiryžo jį rekonstruoti: įrengti FIFA reikalavimus atitinkančią dirbtinę aikštę, pagrindinę tribūną uždengti stogu, pagerinti žurnalistų darbo sąlygas. Investavus apie 10 milijonų litų stadionas turėtų atitikti UEFA ketvirtosios kategorijos reikalavimus, tad jame būtų galima rengti UEFA Čempionų lygos ar Europos lygos varžybas nuo grupių etapo iki pusfinalio.
Tačiau vienu aspektu LFF stadionas nusileis Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionui – Vilniuje rungtynes galės stebėti mažiau žiūrovų. Dėl saugumo reikalavimų LLF stadione vietų skaičius sumažėjo iki maždaug 4 tūkstančių ir tik vėliau jų turėtų padaugėti iki 8 tūkstančių. Kaune rungtynes gali stebėti daugiau nei 9 tūkst. žiūrovų. Bėda tame, kad didžiausias šalyje stadionas neatitinka ir trečiosios kategorijos reikalavimų, kurie keliami nacionalinių rinktinių varžyboms. Iki šiol UEFA dėl Kauno stadiono darydavo išimtis, tačiau dabar, kai LFF turi reikalavimus atitinkantį stadioną, nėra pagrindo jas daryti.
Draugai ar konkurentai?
Visai neseniai apie planus įrengti dar vieną stadioną prabilo Vilniaus savivaldybė. Tokių planų miesto valdžia turėjo ir anksčiau, bet jie iki šiol nebuvo pradėti įgyvendinti.
Vilniaus miesto savivaldybė ketina įsigyti taip pat ketvirtos kategorijos stadioną, kuris talpintų 8 000 žiūrovų ir kainuotų iki 80 mln. litų. Savivaldybė norėtų, kad šią sumą skirtų privatus investuotojas, o savivaldybė už stadioną išsimokėtų per 10–15 metų. Realiausia vieta naujajam stadionui – sklype, kur šiuo metu yra „Žalgirio“ stadionas.
Vilniaus mero patarėjas Benas Renatas Baltusis mano, kad naujasis stadionas galėtų tapti nuolatiniais nacionalinės futbolo rinktinės namais. Tačiau tam gali kilti kliūčių. „Žalgirio“ stadionas priklauso Vladimiro Romanovo valdomai Ūkio banko investicinei grupei. V. Romanovas ir Lietuvos futbolo federacija neslepia tarpusavio nesutarimų. Tad jei V. Romanovo bendrovė investuos į naują stadioną, vargu ar LFF, pati turinti stadioną, leis rinktinei žaisti savo priešo teritorijoje.
Vis dėlto, B. R. Baltusio manymu, dar vienas stadionas Vilniuje yra labai reikalingas: „Vilniaus mieste yra daugiau nei 70 turnyruose dalyvaujančių ekipų. Kiek Vilniuje stadionų, jums turbūt nereikia pasakoti – juos galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais. Vien LFF stadionas yra užimtas nuo pat ankstyvo ryto iki pat vėlyvo vakaro.“
Dėl antro stadiono reikalingumo nesiginčija ir LFF generalinis direktorius E. Eimontas. Jo manymu, du kokybiški stadionai būtų akstinas stiprėti klubams ir kartu visai lygai.
Paminklas už šimtą milijonų
Jeigu Vilniuje atsiras du modernūs, nors ir nedideli, stadionai, nacionalinio stadiono statybos greičiausiai bus galutinai užmirštos. Šio stadiono griaučiai, į kuriuos ne per seniausiai buvo investuota 100 milijonų litų, stovi apleisti nuo 2008 m. Teoriškai – bent iki 2014 m., kai gavus Europos Sąjungos paramos statybas būtų galima pratęsti.
Tačiau tai būtų didelė prabanga – skaičiuojama, kad pabaigti senos kartos stadioną reikėtų 350 mln. litų. O pastatytas būtų pernelyg brangus išlaikyti.
