Liepos pradžioje Paryžiuje vyko 2012 m. rudens–žiemos aukštosios mados savaitė, kurios tradicija tęsiasi nuo 1945 m. Nors XXI amžiuje vis labiau akcentuojamas haute couture posūkis į komerciją, būtų klaidinga pranašauti aukštojo siuvimo susiniveliavimą su mados industrija. Atsisakius teatrališkų kolekcijų demonstravimo, atsiranda proga dar geriau atsiskleisti dizainerių meistriškumui.
Šį kartą įdėmiausiai, lyg pro didinamąjį stiklą, vertintas naujojo „Dior“ mados namų kūrybos vadovo Rafo Simonso talentas. 2011-ųjų vasario pabaigoje, po daugiau nei 15 metų įspūdingo darbo „Dior“ mados namuose, iš pagrindinio dizainerio posto skandalingai pašalinus Johną Gallianą, ištisus metus buvo regzta intriga, kas pakeis šį ekstravagantišką mados kūrėją. Galiausiai patvirtinta R. Simonso, kūrusio „Jil Sander“ mados namams, kandidatūra. Ir štai po keturių mėnesių spėlionių, ko tikėtis iš belgų avangardisto istoriniuose Paryžiaus mados namuose, galiausiai sulaukta jo pirmosios haute couture kolekcijos pristatymo.
Ansambliuose atsiskleidė „Dior“ mados namų braižui būdingas architektūriškumas, tačiau prisilietus minimalisto R. Simonso rankai jis tapo asketiškesnis, konceptualesnis, koloritas – ramesnis, moteriškumas – santūresnis. Po debiutinės kolekcijos dar tvirčiau tikima, kad naujasis vienos lyderiaujančių mados kompanijų kūrybos vadovas modernizuos couture ir atvers naują „Dior“ istorijos puslapį.
Kitas šiųmetės aukštosios mados savaitės debiutas – rusų dizainerės Ulyanos Sergeenko kolekcija. Kostiumų kolekcininkė, stiliaus dievaitė, fotografė, vos pernai pradėjusi drabužių modeliuotojos karjerą, suskubo kurti aukštąją madą. Rusės debiuto Paryžiuje įvertinti susirinko tarptautinis mados elitas, tarp jų – autoritetingos mados redaktorės Anna Dello Russo, Grace Coddington, Carine Roitfeld ir kt. U. Sergeenko kolekcijoje vyravo rusų tautinio kostiumo motyvai, griežti militaristiniai paltai, kailinės kepurės, pirštinės, nėriniai, skarelės – tokie šalies liaudies ar istoriniams kostiumams būdingi atributai buvo derinami su šiuolaikinio gatvės stiliaus elementais. Ryški ir charakteringa rusų debiutantės kolekcija tarp aukštosios mados savaitės senbuvių išsiskyrė savitu braižu.
Belgų dizaineris R. Simonsas per „Dior“ 2012 m. rudens-žiemos aukštosios mados kolekcijos pristatymą. (F. Guillot / AFP nuotr.)
Pirmą kartą pagrindiniame aukštosios mados demonstravimo tvarkaraštyje pasirodė ir „Maison Martin Margiela“ – tai reiškia oficialų pripažinimą kuriant haute couture. Paprastai daugiausia dėmesio skiriantys drabužių konstrukcijoms, šiai kolekcijai mados namai pasirinko ir ypač prabangius audinius.
Kaip ir visuomet, taip ir šįkart, „Maison Martin Margiela“ modelių veidai buvo slepiami po galvos apdangalais – kaukėmis iš tūkstančių kristalų. Nematomu mados žmogumi vadinamo kompanijos įkūrėjo, dizainerio Martino Margielos bičiulio R. Simonso pasirodymas tarp pirmosios eilės žiūrovų žiniasklaidos atstovams mestelėjo mintį – gal į mados namus grįžo 2009-aisiais iš kūrybos direktoriaus posto pasitraukęs maestro.
Aukštosios mados virtuozas Karlas Lagerfeldas naujausioje „Chanel Haute Couture“ kolekcijoje pasiūlė naujojo vintažo (angl. New Vintage) sąvoką. Dizainerio teigimu, į mados istoriją XXI a. reikia pažvelgti šviežiai – sukurti kažką naujo, kas turėtų tęstinumą. Taigi apie tai buvo ir itin prabangi, K. Lagerfeldo teigimu, pasaulio privilegijuotiesiems skirta „Chanel“ aukštosios mados kolekcija. Naujieji „Valentino“ dizaineriai Pieras Pablo Picciolli ir Maria Grazia Chiuri pasiūlė šiek tiek kitokį požiūrį į šių namų itin aukštinamą prabangą pasirinkdami santūresnę, kuklesnę, romantiškesnę moteriškumo raišką.
„Armani Prive“, „Elie Saab“, „Givenchy“, „Jean Paul Gaultier“, „Versace“ aukštosios mados kolekcijos buvo tokios, kokių ir galima tikėtis iš kiekvienų mados namų per ilgus metus nusistovėjusio braižo. Prabangiuose, haute couture principu sukurtuose „Armani Prive“ ansambliuose atsiskleidė Giorgio Armani požiūris į kasdienius drabužius.
Libaniečio Elie Saabo 2012 m. rudens-žiemos kolekcijoje perteikta pasakiška prabanga, nukelianti į tviskančią Bizantijos imperiją. Ryškiomis „Versace“ suknelėmis aukštinamas mados namams būdingas moters gundytojos įvaizdis. „Givenchy“ kolekcijoje dizaineris Riccardo Tisci plėtojo Pietų Italijos čigonų tematiką, tuo tarpu Jeanas Paulis Gaultier savojoje piešė naują fatališkos paryžietės paveikslą. „Jean Paul Gaultier“ aukštosios moterų mados kolekcijoje pasirodė ir keletas stipriosios lyties atstovų, vilkinčių vyriško couture ansamblius. Akivaizdu, kad aukštoji mada – gili kūrybos ir idėjų versmė, neišsemiama jau daugelį metų.
Keletas faktų apie haute couture
Prancūziškai haute couture reiškia aukštąjį siuvimą ir dizainą. Daugeliui tai asocijuojasi su itin prabangių vakarinių suknelių kūrimu, tačiau iš tiesų aukštoji mada gali būti ir dienai, ir vakarui skirti ansambliai.
Haute couture statusą savintis gali ne kiekvieni mados namai. Pirmiausia reikia priklausyti Paryžiaus organizacijai „Syndical Chamber of Haute Couture“ ir atitikti aibę jų keliamų reikalavimų.
Haute couture užuomazgos kildinamos iš XVIII a. Versalio rūmų madų. Tačiau pirmuoju haute couture meistru oficialiai laikomas Charlesas Fredericas Worthas (1826–1895), kuris su savo sūnumi ir įkūrė iki šiol aukštosios mados namus kuruojančią organizaciją. Pirmaisiais „Syndical Chamber of Haute Couture Paris“ nariais tapo „Chanel“, „Balenciaga“, „Lanvin“, „Patou“, „Poiret“, „Dior“ mados namai.
Aukštosios mados drabužiai yra vienetiniai, kuriami pagal individualų užsakymą arba iš haute couture kolekcijų adaptuojami specialiai pagal kliento figūrą. Ansamblių kainos svyruoja nuo 20 000 iki šimtų tūkstančių eurų.
XXI a. aukštosios mados kūrinius visame pasaulyje perka apie pora tūkstančių klienčių, tarp kurių nuolatinių – pora šimtų. Tuo tarpu po Antrojo pasaulinio karo, vadinamame mados aukso amžiuje, jų buvo 15 000.
