Besibaladojančiais vaiduokliais garsėjantį malūną Ramygalos g. įsigijusiems verslininkams milijonus atsiėjusiame sklype auginti žolę ir ožkas pasiūlę valdininkai ir politikai – neteisūs. Tą pareiškė malūno savininkės įmonės „Deliuvis“ skundą išnagrinėjęs Seimo kontrolierius Augustinas Normantas.
Ganyklos šalininkai – neteisūs
Už tai, kad miesto Savivaldybė ignoravo malūno pašonėje verslą plėtoti ketinančios bendrovės skundus, administracijos direktorę Kristiną Vareikienę Seimo kontrolierius ragina atlikti tarnybinius patikrinimus ir nustatyti aplaidžiai dirbančius valdininkus.
Apleistą ir ilgai naujų šeimininkų laukusį malūną bei 32 arų sklypą šalia praėjusių metų spalį įsigijęs „Deliuvis“ iki šiol brangiu pirkiniu taip ir nepasinaudojo. Nors Registrų centro išduotuose žemės sklypo nuosavybės dokumentuose nurodyta komercinė paskirtis – smulkiojo verslo objektų statyba, Savivaldybė pareiškė į privatų sklypą neįleisianti statybininkų, esą ši vieta privalo reprezentuoti Panevėžį kaip agrarinį kraštą. Vadinasi, jis tetinka ganyklai.
Nusipirko katę maiše
Savininkas neslepia pirkdamas malūną su sklypu žinojęs, kad nekilnojamasis turtas patenka į kultūros vertybių apsaugos zoną, tačiau tai neprieštaravo verslininkų planui prie malūno statyti komercinės apskrities objektą. Tą „Deliuvio“ vadovams patvirtino ir Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio specialistai.
Kai „Deliuvio“ vadovas nukulniavo į Savivaldybę prašyti leidimo statyboms, išgirdo, kad jo ketinimai – neįmanomi. Mat dar 2008-aisiais pakoreguotame miesto bendrajame plane numatyta, kad malūno pašonėje negalima ne tik nieko statyti, bet ir medžių sodinti.
Tokia žinia buvo netikėta ne tik įmonei, bet ir jos kaimynams – gretimų sklypų, įsispraudusių tarp J.Basanavičiaus ir Ramygalos gatvių, savininkams. Jie tvirtina iš Savivaldybės nebuvo gavę jokių pranešimų apie draudimus.
Drausti neturėjo teisės
Bendrasis planas dar nebūtų buvusi pati didžiausia kliūtis sklypų savininkams, mat netrukus jį numatoma koreguoti. Veto verslininkams Savivaldybė pareiškė motyvuodama šiuo metu teberengiamu miesto istorinės dalies specialiuoju planu.
Pasirodo, kad tokie Panevėžio valdininkų motyvai – nepagrįsti. Seimo kontrolierius konstatavo, jog specialųjį planą rengti Savivaldybė ėmėsi neteisėtai – neturėjo nei miesto Tarybos sprendimo, nei Kultūros paveldo apsaugos departamento pritarimo, nei Kultūros ministerijos išvadų.
Būti pusiau šeimininkais nesutinka
Savivaldybė skelbia sutinkanti padaryti šiokias tokias nuolaidas. Jos užsakymu specialųjį planą rengiančios Vilniaus įmonės „Urbanistika“ projektuotojas Augis Gučas teigia, kad sklypo savininkams numatoma leisti ne aukštesnių nei dviejų aukštų komercinės paskirties pastatų statybą nuo malūno iki Ramygalos g. Sklypo dalis, atsiverianti nuo J.Basanavičiaus g. pusės, pasak A.Gučo, privalo išlikti neužstatyta.
„Jei Savivaldybė tikrai nori tuose sklypuose padaryti parką, turėtų juos išpirkti iš savininkų. Bet, žinoma, ji neturi tokių galimybių. Kad nebūtų prarasti verslininkų pinigai, leisime komercinę statybą bent dalyje sklypo“, – aiškino A.Gučas.
Milžiniškus pinigus už sklypą sumokėjusių verslininkų netenkina perspektyva būti tik pusiau jo šeimininkais. „Iš mūsų atimama pusė sklypo, nors pagal jo nuosavybės dokumentus turime teisę statybas vykdyti jame visame“, – Savivaldybės ir jos pasamdytų architektų sprendimais stebisi „Deliuvio“ vadovas Aidas Niauronis.
Vertingas malūnas klerkams nerūpi
Kuo baigsis malūną su žeme nusipirkusių verslininkų pastangos apginti savo nuosavybę ir sklype tvarkytis kaip tikriems jo šeimininkams, neaišku. Mat jiems palankios Seimo kontrolieriaus išvados tėra rekomendacinės.
Galutinį žodį malūno istorijoje turės tarti teismas. Nusivylęs investicijoms kelią pastojusiais valdininkais „Deliuvio“ atstovas teigė neturėjęs kitos išeities kaip tik kreiptis į Temidės tarnus.
Statomos užkardos investuoti sumaniusiems verslininkams atsisuka prieš pačią Savivaldybę – jos į saugotinų kultūros paveldo objektų registrą įtrauktas malūnas ir toliau stovi apleistas.
„Malūnas ankštas ir norint jame įkurti kavinę ar parduotuvę reikalingas priestatas. Nors Savivaldybės architektas žadėjo išduoti projektavimo sąlygas, jų dar neturime ir nežinome, kada turėsime. Greitai bus metai, kai įsigijome sklypą, ir per tiek laiko jame nieko negalėjome imtis“, – teigė A.Niauronis.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
