Jie retai susimąsto apie senatvę, nes visas gyvenimas dar prieš akis. Tačiau jie – būsima pensininkų karta, kokios Lietuvoje dar nėra nebuvę, gausianti vakarietiškas pensijas.
Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvenanti ir dirbanti 21 metų Gerda Mečinskaitė – viena tos kartos atstovių.
„Nežinau, kaip ir kur mane nuneš gyvenimas, bet jeigu bus galimybė, manau, pirmiausia rinksiuosi savo šalį“, – apie tai, kur norėtų praleisti senatvę, kalba apie metus Londone aptarnavimo srityje dirbanti mergina.
Statistika rodo, kad į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis išvažiavę lietuviai dažniausiai yra 20–35 metų. Svečioje šalyje pradirbus metus ar ilgiau, sumokėti socialiniai mokesčiai emigrantui išėjus į pensiją niekur nedingsta, ši šalis mokės jam atitinkamą pensijos dalį. Visose ES šalyse galioja ta pati tvarka, tuo tarpu su kitomis valstybėmis Lietuva turi sudaryti dvišales sutartis. Tokios yra sudarytos su Baltarusija, Ukraina, Kanada – jos apima visas socialinio draudimo išmokas: trumpalaikes, ilgalaikes išmokas, išmokas natūra, nedarbo išmokas. Su JAV pasirašyta tik senatvės ir maitintojo netekimo pensijų „eksportas“. Pasak „Sodros“ atstovų, su Rusijos Federacija artimiausiu metu bus pasirašyta dvišalė sutartis, apimsianti visas socialinio draudimo išmokas.
„Informaciją apie pensijas žinojau. Manau, mano kaip pensininkės gyvenimas skirsis nuo lietuvišką pensiją gausiančiųjų tuo, kad gausiu didelį ir pragyventi pakankamą atlygį už viso gyvenimo sunkų darbą“, – teigia G. Mečinskaitė.
Ar šiuo metu užsienyje dirbantys lietuviai, sulaukę pensijos, masiškai grįš į savo šalį, IQ kalbinti pašnekovai nesiryžta spėti.
„Tai priklausys nuo gyvenimo lygio panašumų ir skirtumų Lietuvoje ir svetur, nuo to, kaip emigravę žmonės bus įsikūrę kitose šalyse, kaip ten gyvens jų vaikai. Tačiau neabejotina, kad tikrai bus nemažai grįžusių žmonių, kurie dalį pensijos gaus iš kitos ES šalies“, – mano socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto docentas Teodoras Medaiskis.
G.Mečinskaitė: „Nežinau, kaip ir kur mane nuneš gyvenimas, bet jeigu bus galimybė, manau, pirmiausia rinksiuosi savo šalį.“
SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė abejoja, ar senatvei į Lietuvą sugrįžusių ir didesnes pensijas gaunančių lietuvių dalis bus tokia, kad susiformuotų atskira socialinė grupė. Pasak jos, noras grįžti praleisti senatvę į Lietuvą didesnis bus tuo atveju, jeigu bus išlikę socialiniai ryšiai, Lietuvoje bus likę šeimos nariai.
Į pensiją eis banga
Pastaraisiais metais iš Lietuvos emigruoja kur kas daugiau ir kur kas jaunesni žmonės. Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius dešimt metų emigravo 204,7 tūkst. šalies gyventojų, iš jų daugiausia – 83,2 tūkst. – deklaravo išvykimą 2010 m. Tais metais beveik kas antras emigrantas buvo 20–35 metų, kai 2001-aisiais tokių buvo 38 procentai.
Iš šiuo metu užsienyje gyvenančių emigrantų iš Lietuvos daugiausia yra būtent 20–35 metų. Tuo tarpu Lietuvoje gyventojai daug tolygiau pasiskirstę tarp įvairių amžiaus grupių. Vadinasi, didelė šiuo metu emigravusių lietuvių dalis į pensiją pradės eiti panašiu metu, po maždaug trisdešimties metų, viena banga, kai Lietuvoje gyvenantieji į pensiją eis gana tolygiai kasmet.
Kiekviena šalis, kurioje bus dirbęs emigravęs lietuvis, pradės senatvės pensiją mokėti tada, kai jis pasieks toje konkrečioje šalyje nustatytą pensinį amžių.
„Sodra“ neturi beveik jokių duomenų, kiek dabartinių Lietuvos pensininkų gauna išmokas iš užsienio. Visos ES narės savo pensininkams, gyvenantiems Lietuvoje, pensijas moka tiesiogiai į jų banko sąskaitas Lietuvoje. Per centralizuotą sistemą pensijas lietuviams moka tik Ukraina – pervedamos 225 pensijos, Baltarusija – 353 ir Rusija – 72 pensijos.
Problemų neišspręs
Ir V. Tauraitė, ir T. Medaiskis laikosi nuomonės, kad kol dabar užsienyje gyvenančių jaunų lietuvių banga išeis į pensiją, Lietuvoje pensijos taip pat didės ir vysis Vakarų Europos lygį. Todėl skirtumas tarp vakarietiškų ir lietuviškų pensijų ateityje bus mažesnis nei dabar.
„Ir šiandien nemaža svetur uždirbtų pinigų dalis patenka į Lietuvos rinką su atitinkamomis pasekmėmis vietinėms kainoms, gyventojų pajamų nelygybei ir panašiai. Viena vertus, tai didina mokią paklausą, atveria didesnę erdvę vietos verslui ir taip toliau. Kita vertus, tai pakelia kainas, o dėl to sunkiau pragyventi tiems, kas negauna papildomų pajamų iš užsienio“, – būsimų migrantų pensininkų įtaką Lietuvos ekonomikai vertino T. Medaiskis.
Pasak V. Tauraitės, ir dabar yra gaunančiųjų pensijas iš užsienio, valstybines pensijas ar tiesiog didesnes pensijas nei vidutinė, tačiau jų įtaka visuomenei nėra ypatinga.
„Kita vertus, tai padidins vidutines pensininkų gaunamas pajamas ir bent šiek tiek prisidės prie pensininkų įvaizdžio gerinimo, kad po 20-ties metų „pensininkas“ nebebūtų „sunkiai besiverčiančiojo“ sinonimas“, – svarstė analitikė.
Pasak jos, į užsienį dirbti išvykę emigrantai tiesiogiai „Sodros“ deficito nemažina, ir, jeigu jie grįš ir gaus pensijas iš kitų šalių, bus „nebent moralinė paguoda, kad tie, kurie nemokėjo įmokų Lietuvoje savo darbo laikotarpiu, pensijos išmokas taip pat gaus ne iš Lietuvos“.
Iš kur atkeliauja pinigai
Statistikos departamento duomenimis, pastarąjį dešimtmetį apie trečdalį visų emigrantų (32 proc.) išvyko į Jungtinę Karalystę. Airiją pasirinko 12 proc. visų emigrantų, JAV – 9, Vokietiją – 7, Ispaniją – 5, Norvegiją – 3,5 proc.
Tačiau pagal atsiunčiamas pinigų sumas Norvegijos reikšmė lietuviams kur kas didesnė. Pavyzdžiui, pernai SEB banke Lietuvoje Norvegijos kronos pateko į dažniausiai grynaisiais keičiamų užsienio valiutų trejetuką. O šiemet per penkis mėnesius iš Norvegijos į privačių asmenų sąskaitas SEB banke pervesta daugiau pinigų ir atlikta daugiau pervedimo operacijų negu iš bet kurios kitos šalies.
Iš viso į privačių klientų sąskaitas SEB banke per penkis mėnesius iš užsienio „įkrito“ 490 mln. litų. Daugiausia pervesta iš Norvegijos (11 proc.), Vokietijos (9 proc.), JAV (8 proc.), Kazachstano (8 proc.), Jungtinės Karalystės (7 proc.).
