Lietuva žengė svarbų žingsnį stiprindama savo reikšmę NATO. Nuo liepos 10 dienos Energetinio saugumo centras prie Užsienio reikalų ministerijos oficialiai virto NATO Energetinio saugumo kompetencijos centru.
Šis sprendimas buvo priimtas NATO Transformacijos vadavietėje Norfolke (JAV), taip patvirtinant gegužės 20–21 d. Čikagoje vykusiame NATO šalių vadovų susitikime priimtą susitarimą. Iki šiol kaip Lietuvos URM padalinys veikęs Energetinio saugumo centras įgaus NATO tarptautinės karinės organizacijos statusą.
Tik prieš pusantrų metų įsteigtas Energetikos saugumo centras nuo pat pradžių turėjo tikslą gauti NATO kompetencijos centro akreditaciją. Tuo metu centro direktorius ambasadorius Audrius Brūzga kalbėjo, kad tam gali prireikti maždaug trejų metų. Tačiau palankios aplinkybės, intensyvi centro veikla ir didėjanti energetinio saugumo svarba NATO operacijose paspartino šį procesą.
Pasikeitus statusui, centrui vadovaus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) deleguotas atstovas. KAM centrui taip pat skirs penkis specialistus ir administracinį personalą. Savo atstovus į kompetencijos centrą deleguos ir kitos NATO narės. Naujasis kompetencijų centras dar turės įgyvendinti NATO akreditacijos procedūras ir saugumo reikalavimus.
NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras turės remti karinių pajėgumų plėtros procesą, karinių misijų veiksmingumą ir operacinį suderinamumą, teikti ekspertinę paramą energetinio saugumo klausimais.
Pirmasis NATO kompetencijos centras Baltijos šalyse pradėjo veikti 2008 m. – tuomet Taline įsteigtas NATO Kibernetinio saugumo kompetencijos centras. Būtent tai paskatino ir Lietuvą ieškoti savo išskirtinumų NATO struktūrose. Šiuo metu yra 16 akredituotų NATO kompetencijos centrų įvairiose NATO šalyse. Be Lietuvos, tokių centrų statuso siekia Lenkija (Karo policijos kompetencijos centras), Slovėnija (Kalnų karybos kompetencijos centras), Italija (Modeliavimo ir simuliacijos).
