Trečius metus šalies prezidento pareigas einanti Dalia Grybauskaitė tik dukart sulaukė Seimo pasipriešinimo, kai buvo atmesti jos veto dėl parlamento priimtų įstatymų. Į prieš tai šaliai vadovavusio Valdo Adamkaus veto parlamentarai neatsižvelgė 22 kartus.
2009 m. liepos 12 d. šaliai pradėjusi vadovauti D. Grybauskaitė jau yra vetavusi 27 Seimo priimtus įstatymus. 23 projektai buvo priimti kartu su visomis prezidentės pataisomis ir papildymais. 2 veto nebuvo išklausyti, dėl dviejų Seimui grąžintų įstatymų projektų dar bus diskutuojama rudenį.
2004–2009 m. kadencijos metu V. Adamkus bendradarbiavo su dviem Seimo kadencijomis. Per visą prezidentavimo laiką šalies vadovas atmetė 55 Seimo priimtus įstatymus. Iš jų 25 Seimas priėmė su pateiktomis pataisomis ir papildymais. 22 kartus parlamentarai nepritarė prezidento veto, o 8 įstatymo projektus Seimas pats nusprendė laikyti nepriimtais, nors prezidentas to nesiūlė ir teikė pataisas.
Pragmatiška meilė
Abiem kartais prezidentės pasakytiems „ne“ Seimas nepritarė šiemet. Kovo mėnesį parlamentarai nesutiko su veto įstatymo projektui, numatančiam griežtesnius viešųjų pirkimo reikalavimus partijoms. Tąkart D. Grybauskaitės aiškinimus, kad taip politinės partijos bus priverstos skaidriau ir atsakingiau vykdyti savo veiklą, lėmė partijų atstovų pasiteisinimai, esą reikalavimai per smulkūs ir sukeltų daugiau nesusipratimų nei padarytų naudos. Šis Seimo žingsnis didelio atgarsio nesulaukė – šios nuostatos labiau rūpi partijoms, o ne rinkėjams.
Antrąkart Seimas atmetė veto dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų viešajam transportui. Prezidentė pati buvo pasiūliusi pataisyti PVM įstatymą ir suteikti lengvatinį tarifą periodiniams leidiniams. Tačiau Seimas šį pasiūlymą papildė nuo savęs: pridėjo lengvatas neįgaliųjų techninėms priemonėms ir viešajam transportui. Prezidentė atmetė visą įstatymo projektą – nepritarti tik vienam jos punktui dėl PVM išimčių transportui neleidžia įstatymai.
Abiem atvejais parlamentarų nepritarimas – pragmatiškas. Pirmuoju pasinaudota galimybe nesuvaržyti partijų veiklos, antruoju – prieš Seimo rinkimus norėta pritraukti daugiau rinkėjų simpatijų.
PVM lengvatoms transportui pritarė parlamentarai ir kiti politikai aiškino, jog ši priemonė neleis branginti bilietų, o gal juos net ir atpigins. Parlamentarų nuomonės nepakeitė ir Finansų ministerijos skaičiavimai – lengvata įplaukas į valstybės biudžetą sumažins 100 mln. litų.
Remiantis įvairiomis nuomonių apklausomis, Prezidento institucija pasitiki tokia pati dalis gyventojų, kokia neigiamai vertina Seimo darbą. Tai suteikia galių populiariai prezidentei vetuoti nepopuliaraus Seimo sprendimus. Tačiau kai kalbama apie mokesčių lengvatas, visuomenės palaikymas turėtų būti Seimo pusėje.
Valdančiojoje koalicijoje esantys konservatoriai rizikuoja priimti ir nepopuliarius sprendimus, artimus prezidentės nuomonei. Šis aspektas, anot politologo Lauro Bielinio, ir yra pagrindinis, dėl ko D. Grybauskaitei su Seimu pavyksta sutarti daug efektyviau nei prieš tai vadovavusiam prezidentui: „V. Adamkus neturėjo sutarimo nė su viena didesne frakcija. D. Grybauskaitės atveju, valdančioji dauguma didžiąja dalimi bendradarbiauja su prezidente, yra aiškus pritarimas jos pozicijai daugeliu klausimų.“
Tiesa, po rinkimų, pasikeitus valdančiosioms partijoms, bendradarbiavimas gali būti nebe toks sklandus, mat jau dabar matyti, kaip skiriasi nuomonė dėl fiskalinės drausmės, energetikos.
