Vienas užsitęsusių derybų „kaltininkų“ – Italijos premjeras M. Monti.
Europos lyderiai penktadienį paryčiais, po daugiau nei 13 valandų trukusių derybų, sutarė dėl kelių priešnuodžių, kurie turėtų padėti apmalšinti Senąjį žemyną krečiančią finansinę krizę. Jie susiderėjo dėl naujo augimo pakto, kuris apima maždaug 120 mlrd. eurų vertės priemones, taip pat dėl pirmųjų žingsnių, padėsiančių sukurti bankinę sąjungą.
„Mes patenkinti, kad mums pavyko susitarti ne tik dėl augimo pakto, bet ir dėl specialių euro zonos bankų priežiūros mechanizmų“, – žurnalistams Briuselyje sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. 120 mlrd. eurų vertės augimo pakte įvardijamos trys priemonės: didinti Europos investicijų banko (EIB) kapitalą, mobilizuoti struktūriniuose fonduose esančias lėšas, leisti projektų obligacijas.
EIB kapitalą planuojama padidinti 10 mlrd. eurų. Tai leis bankui investuoti 60 mlrd. eurų į mažas ir vidutines įmones, inovacijas bei infrastruktūros projektus. Struktūriniuose fonduose yra 60 mlrd. eurų nepanaudotų lėšų. Jos bus skirtos smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti ir jaunimo užimtumui didinti. Taip pat planuojama, kad Europos Komisija leis vadinamąsias projektų obligacijas. Tokiu būdu pasiskolinti 4,5 mlrd. eurų bus skirti infrastruktūros projektams finansuoti.
Susitarimas dėl šiu priemonių galėjo būti pasiektas ne ankstyvą penktadienio rytą, bet vėlų ketvirtadienio vakarą. Tačiau tai padaryti sutrukdė pasišiaušusios Italija ir Ispanija. Šios valstybės reikalavo nedelsiant sumažinti aukštumas pasiekusią jų skolinimosi kainą ir nusileido tik tada, kai kitos šalys sutiko panaudoti Europos Sąjungos pagalbos fondus obligacijoms pirkti.
Tiesa, priimtos priemonės užkulisiuose vertinamos tik kaip trumpalaikis vaistas. Kai kurių valstybių, tarp jų – ir Lietuvos, patirtis esą rodo, kad EIB finansuojami projektai „įsivažiuoja“ gana lėtai. Taip esą nutinka būtent dėl EIB kaltės, todėl baiminamasi, kad numatytos priemonės teliks „gerų norų rinkiniu“.
Europos lyderiai per 13 valandų trukusį susitikimą taip pat sutarė ir dėl pirmųjų žingsnių, padėsiančių sukurti bankinę sąjungą – numatyta sukurti vieningą euro zonos bankų priežiūros instituciją. Šį susitarimą Lietuvos prezidentė vertino kaip „ilgo ilgo kelio pradžią“.
„Pirmiausia norėčiau paminėti, kad tai liečia euro zonos šalis. Lietuvos tai praktiškai kol kas neliečia, mums tų instrumentų dar nereikia, – kalbėjo prezidentė. – Džiaugiuosi, kad euro zonos šalys sugebėjo susitarti, kad būtų ne tik bankų priežiūra, bet ir atskaitomybė. Bus pasirašomi memorandumai, panašiai kaip su Tarptautiniu valiutos fondu, ir valstybės turės įsipareigoti atlikti namų darbus.“
